Kai būtinai reikia pinigų: striptizo šokėjos išpažintis

Tai, apie ką vengiama kalbėti, visuomet yra labai įdomu. Striptizas – viena iš tų profesijų apie kurias žinoma daugiau gandų nei tiesos. Tinklalapio thefrisky.com skaitytoja sutiko pasidalinti savo neįkainojama patirtimi. 

„Ar išdrįsi nusimesti liemenuką?“ - šis klausimas kiek sukompromitavo, tačiau nepasimečiau ir neužtikrintu balsu ištariau:

„Manau, kad sugebėsiu. Ar jiems bus leidžiama liesti mano krūtis?“

Pauzė.

„Taip, tačiau tau niekuomet nereikės daryti nieko daugiau. Pažadu.“, – „nuramino“ būsimas darbdavys.

 Prieš kelias dienas varčiau darbo skelbimus ir akis vis užkliūdavo už pasiūlymų striptizo šokėjoms. Juose pristatytas darbas atrodė labai patrauklus. Darbdaviai čia leidžia užsidirbti milžiniškas pinigų sumas. Tokias, kurias anksčiau uždirbdavau per kokius tris mėnesius ir labai greitai išleisdavau mokesčiams ir kitoms reikmėms.

Nusprendžiau vienu iš nurodytų atresų nusiųsti kelias savo nuotraukas; taip pat pridūriau, jog esu 21-erių metų amžiaus studentė.

Tuomet, kiek pamenu, buvo šaltas sausio mėnuo, ėjo paskutiniai mano studijų Niujorko koledže mėnesiai. Deja, kaip ir pro langus, taip ir pro mano kišenes švilpavo vėjai. Žinoma, šiek tiek dirbau, tačiau vargingos 600 dolerių algos neužteko nė sumokėti už nuomą. Todėl vieną bemiegę naktį, užuot verkšlenusi, įsitaisiau prie bibliotekos kompiuterio ir ėmiau šniukštinėti darbdavių pasiūlymus. Gyvenimo aprašymą išsiunčiau visur, kur tik įmanoma.
 

Kai savo darbo paraišką išsiunčiau vienam naktiniam klubui, atsakymą gavau vos po 5 minučių. Vyrukas vardu Bobas paprašė paskambinti. Užsirašiau numerį ir išdūmiau į lauką.

Malonaus balso vyriškis man paaiškino, jog tai darbas privačiuose vakarėliuose. Žinoma, negailėjo liaupsių mano nuotraukoms ir pareiškė, jog esu puiki kandidatė šiai darbo vietai. Nė nespėjau įsiterpti prieš gaudama džiugią žinią, jog to, kas man nepriimtina, daryti neprivalėsiu.

Svarstymai „už“ ir „prieš“ manęs toli nenuvedė - žinojau, kad negaliu atsisakyti galimybės per vieną vakarą uždirbti nuo 800 iki 1000 dolerių.

Taigi, jau tos pačios savaitės trečiadienio vakarą vykau į nurodytą vietą. Gatvėje mane pasitiko aukštas juodai nuo galvos iki kojų apsitaisęs vyrukas ir pasisiūlė palydėti. Atvėrusi duris išvydau drabužinę, vėliau didžiulį barą ir salę. Tikėjausi sutikti Bobą, tačiau manęs laukė moteris, kuri šnekėjo tik apie aukštakulnius, liemenukus, siaurikes ir kitą seksualią aprangą, kurią netrukus vilkėjau ir aš. Mano vedą dengė storas makiažo sluoksnis. Ryškiai padažytos akys ir raudonos lūpos – būtini šiame klube.

Tą vakarą labai atsipalaidavau. Neslėpsiu – padauginau alkoholio. Galiausiai striptizą šokau puikiai, o klientai ir per sėdimąją nesibaimino pliaukštelėti ir liemenėlę atsegė ir nutiko dar daug kitų dalykų, apie kuriuos nenorėčiau kalbėti...
 

Namo grįžau apie 5 ryto, buvau labai pavargusi, dėl to nuėjusi į dušą užsnūdau. Pramerkusi akis tikėjausi, kad viskas buvo tik sapnas. Tačiau pravėrusi piniginę ten radau 600 dolerių ir tai buvo įrodymas, kad viskas vyko iš tiesų.

Pinigai neliūdino, todėl į tą klubą eidavau bent du kartus per savaitę. Išmokau klientų užkalbinimo meno ir kitų subtilybių, kurios versdavo vyrus išversti kišenes. Ten galioja viena taisyklė – kuo daugiau leisi – tuo daugiau uždirbsi. Kad prie viso to priprasčiau man užteko vos kelių savaičių.

Kodėl nusprendžiau mesti šį darbą? Koledžo baigimo proga į Niujorką atvyko mano tėvai. Mama pastebėjo mėlynę ant mano šlaunies.

„Vakar buvau sporto salėje“, – patikinau mamą. Nors išties praėjusią naktį susižeidžiau 8 valandas visaip raitydamasi šalia vieno dosnaus vyriškio.

Tuomet sau pasakiau, jog ten daugiau niekuomet negrįšiu. Tėvų šypsenos per įteikimų ceremoniją daužė man širdį. Jeigu jie bent numanytų, ką jų mylima duktė darė dėl pinigų...

Aš vis dar gyvenu Niujorke, pagaliau dirbu normalų dienininį darbą. Kartais prisimenu praeitį ir susimąstau, ką galvoja žmonės žinantys, ką veikiau anksčiau.

Prieš keletą savaičių su draugėmis užsukome papietauti į vieną Niujorko kavinę. Prie lango su darbo partneriais sėdėjo nuolatinis naktinio klubo, kuriame dirbau, klientas. Žvilgtelėjome į vienas kitą, atpažinome, tačiau nė nepasisveikinome.

Prisipažinsiu, kai sumokėjęs sąskaitą jis pakilo nuo staliuko ir sumanė praeiti pro manąjį - pasijutau keistai. Jis atsisuko į mane, mirktelėjo ir išskubėjo pro duris...

Griežtai draudžiama Alytiskis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Alytiskis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Alytiskis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.80.236.48.

Rašyti

Portalo Alytiskis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Alytus@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Pagalbinio apvaisinimo donorai galės neatskleisti savo tapatybės

Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) parengti tvarką, pagal kurią būtų galima apsaugoti donorų teisę į privatumą bei ...

TIESA ir MITAI apie šaldytus maisto produktus: vartoti ar atsisakyti?

Apie šaldytą maistą, apie produktus, kuriuos parduotuvėje galime rasti šaldikliuose, yra pačių įvairiausių mitų – jis nesveikas, be vitami...