Kiek pinigų lietuviams trūksta iki visiškos laimės?

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai?
 
Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų. Ir jei tada pusė apklaustųjų sakė, kad juos tenkintų tik dvigubai didesnė alga, dabar smarkiai nusivylusių beliko trečdalis. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako – duomenys pagrįsti. Šiemet algos didėjo 5 procentais, kitąmet tikimasi panašaus augimo. Tiesa, kiek šlamančiųjų reikia iki visiškos laimės – priklauso nuo kiekvieno poreikių.

„Jeigu žmogus sugeba patenkinti būtiniausius poreikius ir dar jam lieka trečdalis pajamų tenkinti kitus poreikius, nebūtiniausius, tas žmogus jau gali vadintis viduriniąja klase ir turi pagrindo būti laimingas, patenkintas savo darbo užmokesčiu“, - tikina ekonomistas.
 
Dar vienas tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau tautiečių negyvena nuo algos iki algos – pinigų pavyksta susitaupyti.

 
„Padengus būtinąsias išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams ir kt. mokesčiams, 65 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jie turi laisvų pinigų. Jeigu palygintume su prieš 2 metus atliktu tyrimu, tada tokių teigiančių buvo 57 proc.“, - pasakoja TNS.LT projektų vadovė Justina Tauginienė.

 Išlaidų pobūdis nesikeičia

 „Daugiausia pinigų lietuviai išleidžia namų remontui, baldams įsigyti, drabužiams ir kelionėms atostogų metu. Pagal lytį, vyrai išsiskiria tuo, kad tuos laisvus pinigus leidžia automobiliui, buitinei elektronikai įsigyti“, - priduria J. Tauginienė.

 Moterys esą pinigus mielai leidžia drabužiams, knygoms, grožio procedūroms. Savo įvaizdžiu itin rūpinasi ir jaunimas iki 29-erių metų – jie pinigų ypač negaili drabužiams, mobiliesiems telefonams ar automobiliui. Žygimantas Mauricas jaunimo nesmerkia. Drabužiai dažnai – įvaizdžio dalis, o gerai uždirbantys profesionalai turi atrodyti padoriai. Visgi reikia ne tik svajoti, bet ir sugebėti valdyti finansus, o tuo nuo vakariečių dar atsiliekame. Šie finansinio raštingumo mokomi nuo mažens.

 „Sovietų laikotarpiu buvo paprasta: viena valiuta, viena taupkasė, viskas paprasta, nieko galvoti nereikia. Vėliau viskas nuvertėjo, dingo, kai keitėsi santvarka ir viskas prasidėjo nuo nulio. Aišku, dar turėjom bankų krizę, bet tradicijos dar nėra susiformavusios“, - sako ekonomistas.

Kalbinti žmonės sako, kad labiausiai pinigų trūksta atostogoms, geresniam automobiliui ar pramogoms. Dažnas viliasi, kad kada nors pasieks savo svajonių algą.
 
„Įmanoma, bet reikia visiems sąžiningai mąstyt. Žinant, kaip darbdaviai darbina žmones, kaip moka ir kokias valandas turi dirbti, tai nėr ką lygint su užsieniu“, - tikina praeivis.

 
„Galbūt ir valstybė prisideda, bet nenorėčiau vien jos kaltinti, kaip visi plūsta. Yra žmonių, kurie puikiai gyvena, niekuo nesiskundžia ir sugeba pasiekti tai, ką jie nori. Tai tikriausiai reikėtų pradėt nuo savęs“, - mano kitas vilnietis.

 Tiesa, daug gyventojų gražiais skaičiais sako netikintys ir piniginių pilnėjimo nejaučiantys. Remiantis statistika, daugiausiai šiuo metu Lietuvoje uždirba finansų, draudimo, elektros bei dujų tiekimo sričių atstovai. Mažiausiai – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai.

 
 „Įmanoma, bet reikia visiems sąžiningai mąstyt. Žinant, kaip darbdaviai darbina žmones, kaip moka ir kokias valandas turi dirbti, tai nėr ką lygint su užsieniu“, - tikina praeivis.

 „Galbūt ir valstybė prisideda, bet nenorėčiau vien jos kaltinti, kaip visi plūsta. Yra žmonių, kurie puikiai gyvena, niekuo nesiskundžia ir sugeba pasiekti tai, ką jie nori. Tai tikriausiai reikėtų pradėt nuo savęs“, - mano kitas vilnietis.

 Tiesa, daug gyventojų gražiais skaičiais sako netikintys ir piniginių pilnėjimo nejaučiantys. Remiantis statistika, daugiausiai šiuo metu Lietuvoje uždirba finansų, draudimo, elektros bei dujų tiekimo sričių atstovai. Mažiausiai – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai.

 
 

Griežtai draudžiama Alytiskis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Alytiskis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Alytiskis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.221.136.62.

Rašyti

Portalo Alytiskis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Alytus@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Pagalbinio apvaisinimo donorai galės neatskleisti savo tapatybės

Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) parengti tvarką, pagal kurią būtų galima apsaugoti donorų teisę į privatumą bei ...

TIESA ir MITAI apie šaldytus maisto produktus: vartoti ar atsisakyti?

Apie šaldytą maistą, apie produktus, kuriuos parduotuvėje galime rasti šaldikliuose, yra pačių įvairiausių mitų – jis nesveikas, be vitami...