Pirmą kartą per beveik pusantro dešimtmečio Olimpinė diena grįžo į Kauną. Neatsitiktinai — ši šventė tapo keliaujančia dar 2015 metais, ir po dešimties metų pertraukos vėl atsidūrė ten, kur gyvena beveik trečdalis milijono žmonių ir kur krepšinio bei lengvosios atletikos tradicijos tokios gilios, kad jomis alsuoja kone kiekvienas miesto rajonas.
„Olimpinės vertybės augina ne tik sportininkus — jos stiprina visą visuomenę", — šventės atidarymo metu sakė olimpinę ugnį uždegęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Šie žodžiai nuskambėjo ne kaip eilinis politiko pasisakymas, o kaip žmogaus, mačiusio Lietuvos kelią nuo okupacijos iki olimpinių medalių, apibendrinimas.
Daugiau nei trisdešimt metų tradicijos
Lietuvoje Olimpinė diena pirmą kartą surengta 1989 metais Vilniuje — dar prieš nepriklausomybės atkūrimą, kai pats šalies dalyvavimas olimpinėse žaidynėse buvo politiškai jautrus klausimas. Nuo tada ši šventė tapo kasmetiniu reiškiniu, o 2015 metais priimtas sprendimas padaryti ją keliaujančia — kiekvienais metais vis kitame šalies mieste.
Tai nebuvo vien logistinis pakeitimas. Tai buvo sąmoningas siekis ištraukti olimpines vertybes iš sostinės burbulo ir parodyti, kad sportas, pagarba, draugystė ir tobulėjimas priklauso ne vien profesionalams ar vilniečiams.
Šiemet Kaunas tapo tuo miestu, kur teorija virsta praktika.
Ką veikti — beveik viską
Organizatoriai pasistengė, kad programa patenkintų tiek rimtus sportininkus, tiek žmones, kurie paskutinį kartą sportbačius avėjo mokyklos kūno kultūros pamokoje.
3x3 krepšinio šeimų turnyras — bene labiausiai vietos dvasią atitinkanti rungtis. Kaunas ir krepšinis yra sinonimas, o trijulių formatas leidžia dalyvauti ne tik profesionalams: tėtis, mama ir du vaikai gali sudaryti komandą ir išbėgti į aikštelę be jokio pasiruošimo.
„Žalgirio" baseine vyko plaukimo užduotys — ne varžybos, o iššūkiai, kuriuose dalyvauti galėjo ir tie, kas plaukti moka tik tiek, kad nenuskęstų. Tuo tarpu Olimpinės mylios bėgimas tapo tradiciniu elementu, kasmet sutraukiančiu tiek bėgimo entuziastus, tiek pradedančiuosius.
Skvošas, parkūras ir 360 arena
Viena įdomiausių naujovių — galimybė išbandyti skvošą. Ši sporto šaka 2028 metais pirmą kartą pasirodys Los Andželo olimpinėse žaidynėse, tad kauniečiai gavo progą prisiliesti prie sporto, kuris po kelerių metų taps olimpine disciplina. Nedaugeliui lietuvių teko laikyti skvošo raketę rankose, tad ši stotelė traukė smalsuolius visą dieną.
360 arenos koncepcija — dar vienas šiuolaikinio sporto ženklas. Parkūro kliūtys, laimės ratas, įvairios simuliacijos vaikams — tai erdvė, kurioje sportas susilieja su pramoga, o riba tarp dalyvio ir žiūrovo sąmoningai trinama.
Vaikams skirta simuliacinė zona leido patiems mažiausiems pasijusti olimpiečiais — bent kelias minutes. Tai nebuvo tik pramoga; organizatoriai sąmoningai kūrė aplinką, kurioje vaikas gali atrasti sporto šaką, patiksiančią jam visam gyvenimui.
Susitikti su olimpiečiais gyvai
Tai, kas Olimpinę dieną išskiria iš kitų sporto renginių — galimybė pabendrauti su Lietuvos olimpiečiais ne per televizoriaus ekraną, o gyvai. Šiemet kauniečiai galėjo paklausti, kaip atrodo pasiruošimas olimpinėms žaidynėms, ką reiškia pralaimėti po dešimtmečio treniruočių, ir ar verta.
Diskusijos ir pranešimai sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos temomis vyko lygiagrečiai su sportinėmis veiklomis. Tai nebuvo atskira konferencijų salė — organizatoriai sąmoningai suliejo teoriją su praktika, kad kiekvienas dalyvis galėtų iš karto išbandyti tai, apie ką ką tik išgirdo.
Futbolas ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys"
Šventės metu vyko ir Baltijos taurės futbolo rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos. Tai buvo ne tik sporto renginys, bet ir proga Kauno publikai pamatyti rinktinės žaidėjus gyvai — ne per televizorių, o čia pat, savo mieste.
O kai sportinė diena artėjo prie pabaigos, scenoje pasirodė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys". Grupė, kurios pavadinimas vienas keisčiausių Lietuvos muzikos istorijoje, uždarė šventę koncertu, paversdama sporto renginį kultūriniu įvykiu.
Tai ir yra Olimpinės dienos esmė: sportas nėra atskirtas nuo gyvenimo. Jis yra jo dalis — kartu su muzika, bendravimu, atradimais.
Kodėl tai svarbu Dzūkijai ir visai Lietuvai
Kaunui Olimpinė diena reiškia daugiau nei vieną šventę. Tai priminimas, kad olimpinės vertybės — pagarba, draugystė, tobulėjimas — neturi gyventi vien oficialiuose dokumentuose ar sporto federacijų pranešimuose spaudai.
Kai 20 tūkstančių žmonių sostinėje renkasi į vienokias eitynes, o Kaune tūkstančiai išbando skvošą, plaukia baseine ir bėga olimpinę mylią, Lietuva parodo, kad aktyvus gyvenimo būdas nebėra nišinis užsiėmimas. Jis tampa norma.
O Dzūkijos regionui, iš kurio kilę ne vienas olimpinis sportininkas, ši šventė Kaune yra arčiau nei bet kada — valanda kelio automobiliu iš Alytaus, ir šeima gali praleisti dieną išbandydama sporto šakas, apie kurias net nežinojo, kad egzistuoja.
Šventės tikslas — ne išauginti olimpinius čempionus per vieną dieną. Tikslas — parodyti, kad sportas priklauso visiems. Ir Kaunas šiemet tai parodė su kaupu.
Sporto šakos, apie kurias net nepagalvojai
Tarp rečiau minimų, bet gausiai lankytų veiklų buvo irklavimo simuliatoriai, stalo teniso turnyrai veteranams ir dziudo demonstracijos. Organizatoriai sąmoningai rinkosi sporto šakas, kurios nėra kasdien matomos televizijos ekranuose — idėja buvo parodyti, kad olimpinis sportas yra daug platesnis nei krepšinis, futbolas ar lengvoji atletika.
Viena šeima iš Alytaus rajono, atvykusi į Kauną specialiai dėl Olimpinės dienos, pasakojo, kad jų dvylikametis sūnus pirmą kartą gyvenime paėmė į rankas fechtavimo špagą. „Jis dvi valandas negalėjo atsitraukti", — juokėsi tėvas. Tokios istorijos ir yra Olimpinės dienos šerdis — ne medaliai, o atradimai.
Fechtavimas, šaudymas iš lanko, badmintonas — šios sporto šakos Lietuvoje neturi masinio sekimo, bet būtent Olimpinė diena tampa ta vieta, kur vaikas gali suprasti, kad sporto pasaulis yra milžiniškas, o jo vieta jame gali būti visai netikėta.