Kaja Kallas į Vilnių atvyksta ne kaip simbolinė svečias. Rugsėjo 7 d. ir vėlesnėmis vizito dienomis ES užsienio politikos vadovė susitiks su šalies vadovais, kalbės apie saugumą, pasienį ir Lietuvos pasirengimą 2027 metų Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimui.
Vizitas, kurio ašis — saugumas
Pirmasis K. Kallas vizito akcentas yra labai aiškus: regiono saugumas. Ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjeru Mindaugu Sinkevičiumi, vėliau kalbės su Seimo pirmininku Juozu Oleku, užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ir krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
Tai nėra tik mandagumo maršrutas. Lietuva šiuo metu nori, kad Europos Sąjungos darbotvarkėje kartu tilptų parama Ukrainai, sankcijų Rusijai politika, išorės sienų kontrolė ir platesnis pasirengimas pirmininkavimui. Būtent šie klausimai, anot pranešimų apie vizitą, bus labiausiai spaudžiami į priekį.
Diplomatija, kuri išeina už derybų salės
Kallas vizito metu lankysis ir Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje. Tai svarbus signalas, nes ES užsienio politika Vilniuje čia pat susiduria su labai praktišku klausimu — kaip atrodo Europos saugumas ten, kur jis tampa fizine siena.
Taip pat numatyta jos kalba kasmetiniame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime ir susitikimas su Vilniaus universiteto studentais. Kitaip tariant, viename vizite telpa ir aukšto lygio politika, ir žvilgsnis į žmones, kurie tą politiką stebi iš šalies ir jau po kelerių metų ją gali patys formuoti.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Lietuvai 2027 metų pirmasis pusmetis reikš daugiau nei formalų pirmininkavimo grafiką. Tai bus momentas, kai teks ne tik atstovauti Bendrijai, bet ir parodyti, kokias temas laiko svarbiausiomis: saugumą, gynybą, paramą Ukrainai, konkurencingumą ir patikimą išorės sienų valdymą.
K. Kallas vizitas Vilniuje parodo, kad šie klausimai nėra atidėti ateičiai. Jie jau dabar yra ant stalo, o sprendimai dėl jų bus svarbūs ne tik Briuseliui, bet ir Lietuvai, kuri pati ruošiasi didesniam vaidmeniui Europos Sąjungoje.