Naujai pastatyti daugiabučiai dažnai dar keletą metų po statybų baigimo būna valdomi statytojo paskirto administratoriaus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo patogu: nieko nereikia daryti, dokumentai rūpinasi „automatiškai“. Tačiau ilgainiui gyventojai pradeda matyti, kad ne viskas taip sklandu. Mokesčių dydžiai auga, sprendimai priimami be kaimynų nuomonės, o smulkūs darbai vilkinami. Čia ir pradeda brėzti mintis: gal metas steigti bendriją ir imti viską į savo rankas?

Kiek kainuoja bendrijos steigimas?

Pats bendrijos steigimo procesas kainuoja nedaug, tačiau reikalauja truputį laiko ir kantrybės. Dažniausiai viskas prasideda nuo susirinkimo, kuriame reikia surinkti balsų daugumą. Toliau – dokumentai, registravimas, antspaudai, sąskaitos. Skaičiuokime grubiai:

• notaro paslaugos (jei reikia): apie 50–100 eur;
• steigimo dokumentų rengimas: 0–50 eur (jei darote patys);
• registravimas Registrų centre: 15–30 eur;
• kiti smulkūs kaštai (antspaudas, banko sąskaita): 50–80 eur.

Iš viso: apie 100–200 eur. Tai vienkartinė investicija, kuri grąžina daugiau nei tik pinigus – suteikia sprendimų kontrolę ir skaidrumą.

Kiek galima sutaupyti ilgainiui?

Į klausimą, ar verta steigti bendriją, dažnas atsakymas slypi viename skaičiuje: kiek sutaupysim? Priklauso nuo to, kaip buvo valdoma iki šiol. Jei administratorius imdavo 10% nuo visų sąskaitų, bendrija gali šią sumą sumažinti iki 3–5%. Kai kurios bendrijos per pirmus metus sutaupo net 1000–2000 eur tik per efektyvesnį pirkimų valdymą.

Ypač tai matoma, kai reikia atlikti didesnius darbus – stogo remontą, vamzdynų keitimą ar šilumos mazgo modernizaciją. Vietoj to, kad rinktis iš vieno pasiūlymo, bendrija gali išklausyti kelis variantus, derėtis ir stebėti darbų eigą. Ir tai veikia.

Realūs patyrimai: kodėl verta?

Gyventojai, įkūrę bendriją, dažnai sako, kad į namą pradeda žiūrėti visai kitaip. Vienas jų pasakojo: „Kai pats pasirašai už sąskaitą, tada pradedi galvoti, ar tikrai reikalingas tas remonto darbas. Ir jei reikalingas, kaip padaryti pigiau, bet gerai.“

Kitas gyventojas dalijosi, kad bendrija jų name tapo bendruomenės pradžia – žmonės susipažino, ėmė dažniau kalbėtis, spręsti problemas kartu. Dingo nejaukumas laiptinėje. Užgimė tikras susitelkimas.

Kodėl bendrijų steigimas turi ateitį?

Bendrija reiškia, kad sprendimus priima patys gyventojai, o ne anoniminė įmonė. Tai dažnai lemia ne tik efektyvesnį lėšų panaudojimą, bet ir didesnį pasitikėjimą bei ilgalaikę naudą visiems name gyvenantiems žmonėms.

Kai kuriems atrodo, kad bendrijų steigimas yra vargas – bet realybėje tai tampa priemone atgauti kontrolę. Tereikia aktyvesnio žmogaus name ir keleto pasiryžusių balsuoti – o toliau viskas juda.

Ar verta?

Jeigu norite, kad pinigai būtų leidžiami atsakingai, kad kiemas būtų tvarkingas, o laiptinėje neliktų rūpesčių – bendrija yra pirmas žingsnis. Net jei pradžioje reikia šiek tiek pasigilinti į įstatymus ar dokumentus, ilgalaikė grąža to verta.

O svarbiausia – tai būdas ištraukti valdymą iš abejingų rankų ir sugrąžinti jį į gyventojų bendruomenę. Bendrijų steigimas tai ne apie biurokratiją – tai apie žmones, kurie nori gyventi geriau.