Kai gydytoja po dvylikos dienų misijoje sako: „Jei reikės – kartosiu“, tai jau ne skambi frazė, o žmogaus atsakymas po tikrai sunkaus darbo. Druskininkų ligoninės skubios pagalbos gydytoja Eglė Ragaišytė grįžo iš Venesuelos ne su nuotykio istorija, o su pasakojimu apie paromis vykusią pagalbą, karštį, saugumo ribojimus ir žmones, kuriems reikėjo visko iš karto.
Venesueloje veikė lauko ligoninė
E. Ragaišytė dirbo Lietuvos mobiliojoje skubiosios medicinos pagalbos komandoje, kuri po stipraus žemės drebėjimo dvylika dienų Venesueloje teikė medicinos pagalbą. Komanda įkūrė stacionarią lauko ligoninę, kurioje darbas vyko visą parą. Medikai budėdavo po šešias valandas, o pacientai buvo atvežami tiesiai iš gatvės — tarp jų buvo ir namų netekę žmonės, ir tie, kurie nebeturėjo paskirtų vaistų.
Gydytoja pasakojo, kad misijos dalyviai buvo įsikūrę senoje apleistoje bažnyčioje. Darbas vyko ekstremaliomis sąlygomis, o judėti buvo galima tik apibrėžtoje zonoje. Tai nebuvo vieta, kur galima sustoti ir apsižvalgyti: saugumas, logistika ir nuolatinė įtampa lydėjo kiekvieną dieną.
Hamakas, karštis ir labai žemiški išbandymai
Vienas labiausiai įstrigusių gydytojos pasakojimo detalių — nakvynė hamake. E. Ragaišytė juokavo, kad jame vorai ir vabalai pasiekia mažiau. Tačiau už to juoko slypi visai ne juokinga realybė: tarantulai, laukiniai šunys, karštis ir nuolatinis nuovargis, kurį pajunti ne iš karto, o tik tada, kai dar vieną dieną turi ištempti tą pačią jėgą.
Ji neslėpė, kad Venesuelos oras buvo didžiulis išbandymas, o grįžus į Lietuvą atrodė, tarsi pagaliau būtum išėjęs iš šiltnamio ir uždaręs duris. Būtent tokie sakiniai ir padaro šią istoriją tikrą: čia nėra herojiško blizgesio, tik labai konkreti kaina už pagalbą žmonėms, kuriems jos reikėjo labiausiai.
Kodėl šis pasakojimas svarbus Druskininkams
Druskininkuose gydytoją pasitiko kolegos ir savivaldybės vadovai. Meras Ričardas Malinauskas jai dėkojo viešai, pabrėždamas jos drąsą ir atsidavimą profesijai. Ši reakcija svarbi ne tik kaip formalus pasveikinimas. Ji parodo, kad tarptautinė misija nėra nutolusi nuo vietos bendruomenės — grįžusi medikė parsiveža patirtį, kurią vėliau mato ir pacientai Lietuvoje.
Ši komanda buvo pirmoji Lietuvos mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komanda, dalyvavusi tarptautinėje misijoje. Tai reiškia, kad tokios patirtys pamažu tampa ne išimtimi, o nauju pasitikėjimo lygiu — tiek pačiai komandai, tiek visai sistemai. O E. Ragaišytės sakinys apie pakartojimą skamba labai paprastai: jei reikės, ji vėl važiuotų.