Trys dienos, du miestai, vienuolika vairuotojų, kuriems teko aiškintis su pareigūnais. Birželio 8–10 dienomis policija surengė prevencinę priemonę Tauragėje ir Šilutėje — ir rezultatai patvirtino tai, ką kiekvienas mato kasdien važiuodamas Lietuvos keliais: mobilusis telefonas vairuotojo rankoje tebėra masinis įprotis, o ne išimtis.
Policijos duomenimis, per tris dienas nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu. Trys atvejai užfiksuoti Tauragėje, aštuoni — Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų protokolai.
Ką tikrino pareigūnai
Prevencinė priemonė neapsiribojo vien telefonais. Pareigūnai taip pat tikrino, ar vairuotojai ir keleiviai naudoja privalomas saugos priemones — saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas specialias sėdynes. Šioje srityje užfiksuoti 5 pažeidimai: vienas Tauragėje, keturi Šilutėje.
Skaičiai nedideli, bet jie atspindi dvi skirtingas problemas. Telefonas rankoje — tai sąmoningas pasirinkimas, kurį vairuotojas priima žinodamas, kad rizikuoja. Saugos diržo nesegėjimas dažnai būna užmaršumo ar skubos padarinys, tačiau pasekmės avarijos atveju gali būti tokios pat sunkios.
Kodėl telefonas už vairo yra pavojingesnis nei atrodo
Daugelis vairuotojų įsivaizduoja, kad trumpas žvilgsnis į ekraną — pora sekundžių — nieko nereiškia. Tačiau važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu, per dvi sekundes automobilis nuvažiuoja beveik 28 metrus. Tai yra atstumas, per kurį gali įvykti susidūrimas su iš šalutinio kelio išvažiuojančia transporto priemone, staiga stabdančiu automobiliu ar į kelią išbėgusiu pėsčiuoju.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, išsiblaškymas dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo yra viena iš dažniausių eismo įvykių priežasčių, nusileidžianti tik greičio viršijimui ir vairavimui išgėrus. Ir skirtingai nei greitis, kurį vairuotojas bent jau kontroliuoja sąmoningai, telefonas užvaldo dėmesį taip, kad vairuotojas net nesuvokia, kiek laiko nežiūri į kelią.
Kas gresia pažeidėjams
Už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant be laisvų rankų įrangos Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 60 iki 90 eurų. Už saugos diržų nesegėjimą bauda siekia nuo 30 iki 50 eurų. Pakartotinai per metus padarytas pažeidimas gali užtraukti didesnę baudą.
Tačiau finansinė bauda nėra vienintelė pasekmė. Kiekvienas toks protokolas fiksuojamas sistemoje, o sistemingi pažeidimai gali turėti įtakos draudimo įmokoms ar net teisei vairuoti, jei pažeidimų skaičius tampa reikšmingas.
Ne tik baudos — policija tęsia kontrolę
Policija pranešė, kad birželio 11–13 dienomis vykdoma kita prevencinė priemonė — šįkart skirta dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių (paspirtukų) vairuotojų kontrolei. Tai reiškia, kad pareigūnai neapsiriboja vienkartiniais reidais, o vykdo nuoseklią skirtingų eismo dalyvių grupių priežiūrą.
Toks rotacinis metodas — vieną savaitę automobiliai, kitą — dviračiai ir paspirtukai — leidžia policijai palaikyti prevencinį spaudimą visose eismo dalyvių kategorijose. Vairuotojai, kurie šią savaitę išvengė patikros, kitą kartą gali būti sustabdyti būtent dėl to paties įpročio.
Ką gali padaryti kiekvienas vairuotojas
Prevencinės priemonės yra reakcija į problemą, bet sprendimas prasideda nuo individualių įpročių. Laisvų rankų įranga — ausinės, automobilio multimedijos sistema su „Bluetooth" ryšiu ar paprastas laikiklis telefonui — yra prieinama praktiškai kiekvienam. Kaina prasideda nuo keliolikos eurų, o įrengimas trunka minutes.
Dar paprastesnis sprendimas — prieš sėdant už vairo įjungti telefono režimą „Netrukdyti vairuojant". Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų turi šią funkciją, kuri automatiškai nutildo pranešimus ir skambučius, kai telefonas aptinka, kad esate judančiame automobilyje.
Policija primena: laikytis Kelių eismo taisyklių nėra formalumas. Tai yra tiesioginis būdas sumažinti riziką, kad jūsų kelionė baigsis ne namuose, o pakelėje ar ligoninėje. Vienuolika protokolų per tris dienas dviejuose miestuose — tai priminimas, kad problema tebėra aktuali, o sprendimas yra kiekvieno vairuotojo rankose.
Platesnis vaizdas — problema ne tik Tauragėje ir Šilutėje
Ši prevencinė priemonė yra dalis platesnės policijos strategijos. Analogiški reidai pastaraisiais mėnesiais vyko ir kituose Lietuvos miestuose — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Rezultatai visur panašūs: per kelias dienas surenkama dešimtys protokolų, o pareigūnai konstatuoja, kad įprotis naudotis telefonu be laisvų rankų įrangos yra giliai įsišaknijęs.
Policijos departamento duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 20 tūkstančių pažeidimų, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu vairuojant. Tai reiškia, kad vidutiniškai kasdien surašoma per 50 protokolų. Ir tai tik tie atvejai, kai pažeidimas buvo pastebėtas — realus mastas yra gerokai didesnis.
Technologijos padeda, bet nepakeičia atsakomybės
Šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau turi integruotas sistemas, leidžiančias valdyti skambučius, žinutes ir navigaciją balsu ar per vairo mygtukus. „Android Auto" ir „Apple CarPlay" platformos leidžia atlikti daugumą funkcijų neliečiant telefono. Tačiau statistika rodo, kad technologijos pačios savaime problemos neišsprendžia — vairuotojai vis tiek renkasi laikyti telefoną rankoje, dažnai tam, kad atsakytų į žinutę ar patikrintų socialinius tinklus.
Psichologai tai aiškina įpročio jėga. Telefonas tapo toks integralus kasdienybės elementas, kad daugelis žmonių automatiškai tiesia ranką jo link, vos tik išgirsta pranešimo garsą — net ir tada, kai sėdi už vairo. Šiam refleksui įveikti reikia sąmoningų pastangų, o ne tik baudų grėsmės.
Ką daryti kitaip
Policijos reidai yra būtini, bet jie veikia kaip priminimas, o ne kaip ilgalaikis sprendimas. Ilgalaikis pokytis prasideda nuo trijų dalykų: techninio sprendimo (laisvų rankų įranga ar „Netrukdyti" režimas), sąmoningo sprendimo prieš kiekvieną kelionę ir socialinio spaudimo — kai keleiviai drąsiai primena vairuotojui, kad telefonas gali palaukti.
Policija ragina laikytis Kelių eismo taisyklių, būti atsakingiems ir atidiems. Pareigūnų žinutė trumpa ir aiški: jūsų dėmesys gali išgelbėti gyvybę. Ir tai nėra retorinė frazė — tai statistinis faktas, patvirtintas kiekvienais metais Lietuvos keliuose.