19 metų nebaigtas Jakų žiedas ir dvi uždarytos sankryžos: Klaipėdos kantrybė trūko

Kai Klaipėdos gyventojai praėjusią savaitę valandų valandas stovėjo spūstyse prie Jakų žiedo, jie toli gražu ne pirmą kartą keikė šią transporto mazgo vietą. Tačiau šįkart kantrybė trūko ir miesto merui Arvydui Vaitkui — politikas viešai pareiškė, kad situacija nebetoleruotina, ir konkrečiai įvardijo, kas dėl to kaltas.

Meras ne tik pažadėjo pokyčius artimiausiu metu, bet ir nusitaikė į valstybinę bendrovę „Via Lietuva", kuri, pasak jo, nuolat ignoruoja miesto poreikius ir nekoordinuoja savo veiksmų su savivaldybe. Spūsčių priežastis šįkart buvo dviguba — sutapo du vienas nuo kito nepriklausomi projektai.

Dvi sankryžos, vienas košmaras

Trumpas situacijos eskizas: dėl miesto planuojamų darbų buvo uždaryta Rimkų pervaža. Apie tai, pasak mero, savivaldybė gyventojus informavo iš anksto — per oficialius komunikacijos kanalus buvo paskelbti terminai, alternatyvūs maršrutai. Tačiau tuo pat metu „Via Lietuva" nusprendė pradėti darbus Vilniaus plente, ir štai tada sistema užsikišo.

„Tai, kad dėl miesto planuojamų darbų bus uždaryta Rimkų pervaža, paviešinome. Tačiau tai, kad tuo pat metu „Via Lietuva" vykdys darbus Vilniaus plente, eilinį kartą mums tapo žinoma tik po fakto", – kalbėjo Arvydas Vaitkus. Jo žodžiai rodo, kad problema yra ne tik techninė, bet ir vadybinė — tarp dviejų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūrą, nėra elementarios komunikacijos.

Meras neslėpė apmaudo: „Tai ne pirmas kartas, kai „Via Lietuva" nederina savo veiksmų su miestu". Šis sakinys rodo, kad spūstys prie Jakų žiedo ir Vilniaus plente yra ne vienkartinis atsitiktinumas, o sistemiškai pasikartojanti problema.

Žiedas, kurio negalima užbaigti jau 19 metų

Pats Jakų žiedas — transporto mazgas, jungiantis Klaipėdą su aplinkkeliais ir LEZ teritorija — yra atskira istorija. Statyti pradėtas dar 2007 metais, jis vis dar nėra baigtas. Devyniolika metų. Tai beveik tiek pat, kiek trunka visa vieno žmogaus mokyklinė karjera nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

„Ši situacija dar kartą parodė ne tik dialogo tarp miesto ir valstybinių institucijų trūkumą, bet ir valstybinį požiūrį į vieną svarbiausių strateginių miestų", — sakė Vaitkus. Jis priminė, kad Klaipėdoje veikia ypatingos svarbos objektai — jūrų uostas, Laisvoji ekonominė zona, strateginės reikšmės įmonės.

Ilgai neužbaigta transporto infrastruktūra strateginės reikšmės mieste — tai nepatogumas, kuris anksčiau ar vėliau virsta ekonomine žala. Sustoję vilkikai, vėluojantys kroviniai, darbuotojai, negalintys laiku pasiekti darbo vietos — kiekviena spūsčių valanda turi savo kainą.

Trys projektai, be kurių Klaipėda toliau trokš

Meras įvardijo tris infrastruktūros projektus, kurie, jo nuomone, yra būtini norint išspręsti susidariusią situaciją: Pietinio aplinkkelio statyba, kelio Nr. 141 Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas rekonstrukcija ir paties Jakų žiedo užbaigimas.

Visi trys projektai dešimtmečius egzistuoja planuose ir pažaduose, tačiau faktiškai stovi vietoje. „Deja, eilė Vyriausybių, panašu, į tai tiesiog numodavo ranka", — tiesiai pasakė Vaitkus. Tai retai girdimas atvirumas iš mero pusės — viešai apkaltinti ne vieną, o kelias Vyriausybes iš eilės ignoruojant regiono problemas.

Uostamiesčio meras taip pat pranešė, kad šiuo metu bendraujama su „Via Lietuva" ir ieškoma sprendimų. Konkretūs pažadai dar neįvardinti, tačiau pats faktas, kad meras perėjo nuo tylių derybų prie viešos kritikos, rodo eskalavusią situaciją — kai uždarius dvi sankryžas vienu metu, miestas tiesiog sustojo.

Spūstys kaip struktūrinės problemos simptomas

Jakų žiedo istorija ir apskritai Klaipėdos transporto problemos yra daugiau nei vienas nebaigtas statybų objektas. Tai simptomas gilesnės problemos: valstybinės reikšmės kelių projektai ir miesto poreikiai yra valdomi skirtingų institucijų, tarp kurių koordinavimo mechanizmas yra silpnas arba neveikiantis.

Kai „Via Lietuva" planuoja darbus Vilniaus plente, o Klaipėdos savivaldybė tuo pat metu uždaro Rimkų pervažą, rezultatas yra ne tik paralyžiuotas eismas. Rezultatas yra ir gyventojų laikas, praleistas automobiliuose, vėluojantys susitikimai, nepristatyti kroviniai ir augantis nepasitikėjimas valdžios gebėjimu spręsti kasdienes problemas.

Vaitkaus retorika šįkart yra eskalacinė, ir tai gali būti sąmoninga strategija — nebeužtenka diplomatiškų frazių, kai gyventojai stovi spūstyse ir mato, kad problema nesprendžiama metų metus. Viešas kaltinimas Vyriausybėms, kurios „numodavo ranka", yra signalas, kad Klaipėdos kantrybė senka tiek politinėje, tiek praktinėje plotmėje.

Kol kas konkretūs sprendimai neįvardinti, tačiau artimiausios savaitės parodys, ar viešas mero spaudimas „Via Lietuvai" ir Vyriausybei duos apčiuopiamų rezultatų. Vienas dalykas yra aiškus: dar vieną rytą tokiose spūstyse Klaipėdos vairuotojai pasitiks gerokai mažiau kantrūs nei anksčiau.

Kodėl Jakų žiedas toks svarbus visam regionui

Jakų žiedas yra ne tik Klaipėdos miesto problema — tai visos Vakarų Lietuvos transporto arterijos mazgas. Būtent per jį eina pagrindinės krovinių gabenimo trasos iš Klaipėdos uosto į centrinę Lietuvą, taip pat keleivių srautai iš uostamiesčio į Šilutę, Jurbarką ir toliau. Kai šis mazgas užsikemša, pasekmės jaučiamos ne tik vietiniams vairuotojams, bet ir logistikos įmonėms, kurių maršrutai driekiasi per visą šalį.

Negana to, šalia esanti Laisvoji ekonominė zona yra vienas didžiausių darbdavių regione — tūkstančiai žmonių kasdien važiuoja pro Jakų žiedą į darbą. Kiekviena spūstyje praleista valanda šiems žmonėms reiškia ne tik sugaištą laiką, bet ir sutrikusius darbo grafikus, vėluojančius susitikimus, o kai kuriems — tiesioginius finansinius nuostolius.

Galiausiai verta paminėti ir saugumo aspektą. Užsitęsę statybų darbai pagrindinėje transporto arterijoje, nuolat keičiamos eismo schemos ir nebaigtos sankryžos didina avarijų riziką. Kiekvienas, kas reguliariai važiuoja pro Jakų žiedą, žino, kad navigacija ten keičiasi dažniau nei oras pajūryje — o kintanti infrastruktūra yra vienas pagrindinių eismo įvykių rizikos veiksnių.