Rugsėjo 15 dieną, 16 valandą, Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyks sutiktuvės, kurių pagrindinis veikėjas dar neturi aštuoniolikos. Šv. Benedikto gimnazijos vienuoliktokas Džiugas Baciuška pristatys savo debiutinį romaną „Elena, mano Elena" – knygą, kurią jis pats vadina vienu ilgu meilės laišku.
Nuo Škėmos citatos iki romano
Romano pradžia, pasak autoriaus, atėjo ne iš gyvenimo įvykio, o iš literatūros. Antano Škėmos „Baltoje drobulėje" yra eilutė: „Elena, man patinka kartoti tavo vardą. Prancūziško valso tempe." Būtent nuo jos atsirado kreipinys „Elena, mano Elena", o vėliau pradėjo formuotis ir visas siužetas.
„Rašydamas iš esmės visą laiką kūriau vieną ilgą meilės laišką, kuriame iš tam tikro atstumo bandžiau persvarstyti savo išgyvenimus ir racionaliau juos suprasti", – sako Džiugas.
Vieta, kuri tapo romano pasauliu
Romano veiksmo vieta gimė iš atsitiktinio vaizdo. Vienu metu Džiugas buvo mokymuose Birštone, viešėjo viešbutyje ant kalvos, o netoliese buvo pamiškė. Sėdėdamas ant rąsto jis stebėjo miglotą tekantį Nemuną – ir nusprendė, kad būtent tokia aplinka galėtų tapti romano pasauliu.
Romaną jis rašė nuo devintos iki dešimtos klasės, beveik kiekvieną dieną, stengdamasis parašyti apie tūkstantį žodžių. Anksčiau mėgo rašyti vakarais, dabar perėjo prie ryto, kai būna žvalesnis.
Du juodraščiai ir viena istorija
Knygą iš esmės sudarė du juodraščiai – devintos ir dešimtos klasės. Pirmasis buvo daug depresyvesnis ir melancholiškesnis, turėjo baigtis tragiškiau. Per vasarą Džiugas prie romano nedirbo, leido sau pailsėti, o grįžęs prie teksto jau žiūrėjo į jį pozityviau. Parašė naują juodraštį ir įtraukė į jį kai kurias senosios versijos dalis.
Sunkiausia, pasak autoriaus, buvo tęsti. Pradžia ir pabaiga buvo aiškios, o viduryje galėjo įvykti beveik bet kas. Vis dėlto, jei užstrigdavo, galėdavo vieną vietą praleisti ir prie jos grįžti vėliau.
Susitikimą ir pokalbį su jaunuoju rašytoju moderuos knygos redaktorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ilona Šulinskė.