Jei sekmadienio rytą, rugpjūčio 2 d., bandėte per Bukiškį pasiekti Avižienių žiedą, kelionė greičiausiai baigėsi ties vandens juosta po viaduku. Dėl itin gausių kritulių čia susikaupė didelis paviršinio vandens kiekis, eismas buvo uždarytas, o kelininkai ir savivaldybė skubėjo dirbti toliau, kol atstatomos saugios važiavimo sąlygos.
Viadukas, kuris virto vandens talpykla
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius 15min sakė, kad didžiausios problemos šiuo metu fiksuojamos Bukiškyje. Jo vertinimas skamba beveik kaip vietos chronika po stichijos: „Tokios blogos situacijos su šiuo viaduku dar nėra buvę. Jis visiškai paskendęs.“
Kelininkai nuo šeštadienio vakaro, maždaug nuo 23 valandos, dirba be pertraukos. „Kelių priežiūra“ nurodė, kad pasitelkti didelio našumo vandens siurbliai, tačiau vandens kiekis toks didelis, jog eismas po Bukiškio viaduku tebėra uždarytas. Kitaip tariant, problema čia nėra vien balos dydžio klausimas – tai jau viso mazgo saugumo klausimas.
Avižienių-Bukiškio viadukas šioje istorijoje tapo ženklu, kaip greitai trumpa audra gali sustabdyti įprastą rajono ritmą. Vieną akimirką čia važiuoja automobiliai, kitą – skaičiuojama, kiek laiko dar reikės pumpuoti vandenį.
Mokykla, kurioje vanduo pateko ir į klases
Dar vienas smūgis teko renovuojamai Bukiškio pagrindinei mokyklai. Vansavičius sakė, kad stogą pažeidė užvirtęs medis, o didžiausia bėda slypi viduje: apsemtos rūsio patalpos, kur įrengtos klasės ir laboratorija. Vanduo ten dar nebuvo nuslūgęs, baldai išversti, patalpos apgadintos.
Tai jau nebe vien asfaltas ir viadukas. Kai vanduo pasiekia mokyklos rūsį, audra peržengia ribą tarp laikino nepatogumo ir realios žalos, kurią teks tvarkyti ilgiau nei vieną dieną. Tą patį sekmadienį rajone dirbo ir ugniagesiai: dėl praėjusią naktį Rytų Lietuvoje kilusios audros jie 37 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Gyventojų vaizdai iš Bukiškio tą nuotaiką tik sustiprina: nulūžusios šakos, virtę medžiai, užtvertos gatvės. Tokios dienos primena paprastą dalyką, kurį dažnai pamirštame, kol nepamatome užlietos važiuojamosios dalies ar vandens mokyklos rūsyje – infrastruktūra yra stipri tiek, kiek ji atlaiko pirmą rimtesnį išbandymą.