Kai Europos sostinėse vis garsiau kalbama apie galimą derybų su Rusija pradžią, Lietuvos diplomatijos vadovas sako tai, ką retas ryžtasi ištarti viešai: pirmiausia reikia susitarti dėl reikalavimų. Tik tada galima kalbėti apie pasiuntinį. Gegužės 30 dieną Kęstutis Budrys viešame komentare nubrėžė raudonąją liniją, kurią kirsti Europa, jo manymu, negali — diplomatijos procesas negali prasidėti be aiškių sąlygų.
Europos pasiuntinio idėja — kas ir kodėl
Diskusija dėl specialaus Europos Sąjungos pasiuntinio galimoms deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos nėra nauja. Idėja Briuselyje sklando jau bent metus, tačiau iki šiol nebuvo aiškaus sutarimo nei dėl pasiuntinio mandato, nei dėl pačios derybų koncepcijos. Kai kurios ES narės, ypač iš Vakarų Europos, pasisako už aktyvesnį tarpininkavimą. Kitos, pirmiausia Baltijos šalys ir Lenkija, laikosi griežtesnės pozicijos — derybos be išankstinių sąlygų būtų ne diplomatija, o kapituliacija.
Būtent pastarajai stovyklai atstovauja ir Budrys. Jo pozicija aiški: ES pasiuntinio skyrimas yra antrinis klausimas, palyginti su tuo, dėl ko bus tariamasi. Pirmiausia reikia sutarti dėl reikalavimų — tiek Ukrainai priimtinų, tiek tokių, kurie užtikrintų ilgalaikę taiką, o ne tik laikiną ugnies nutraukimą.
Kodėl Lietuva laikosi griežtos linijos
Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu per pastaruosius trejus metus tapo viena griežčiausių Europoje. Tam yra kelios priežastys. Pirma, geopolitinė patirtis — Lietuva savo istorijoje yra patyrusi, ką reiškia „taikos derybos“, po kurių okupacija tęsiasi dešimtmečiais. Antra, artumas prie konflikto zonos — Lietuvos siena su Kaliningradu ir Baltarusija paverčia šalį pirmąja gynybos linija.
Trečia, ir svarbiausia, — Lietuva mato, kad Rusija nėra pasirengusi tikroms deryboms. Kremliaus reikalavimai — Ukrainos neutralumas, teritorijų pripažinimas, Vakarų sankcijų atšaukimas — iš esmės reiškia Ukrainos kapituliaciją. Budrio formuluotė „tik sutarus reikalavimus“ iš tiesų yra diplomatinis būdas pasakyti: kol Rusija neparodo jokių kompromiso ženklų, kalbėti apie pasiuntinį yra tuščias darbas.
Platesnis diplomatijos kontekstas
Budrio pozicija nėra formuojama vakuume. Praėjusią savaitę publikuotame interviu Šveicarijos leidiniui „Neue Zurcher Zeitung“ jis išsakė vieną griežčiausių Lietuvos pozicijų per visą konfliktą — teigė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Kaliningrado srityje dislokuotus Rusijos oro gynybos pajėgumus. Į tai atsakydamas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija „sulygins su žeme“ bet kokius bandymus tai įgyvendinti.
Šis apsižodžiavimas rodo, kad Lietuvos diplomatija pasirinko ne tylaus stebėtojo, o aktyvaus balso vaidmenį. Kol dalis Europos bando atverti duris deryboms, Budrys primena, kad derybų partneris vis dar vykdo agresiją. Tą pačią dieną, kai ministras kalbėjo apie pasiuntinio sąlygas, Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį namą Rumunijoje — NATO teritorijoje.
Ką reiškia „sutarti reikalavimus“
Praktiškai Budrio pozicija reiškia kelių pagrindinių sąlygų formulavimą. Pirmiausia, teritorinis vientisumas — jokios teisės Rusijai į aneksuotas teritorijas negali būti pripažintos. Antra, saugumo garantijos Ukrainai — ar tai būtų NATO narystė, ar alternatyvus mechanizmas, panašus į Izraelio ar Pietų Korėjos saugumo modelį. Trečia, atsakomybė už karo nusikaltimus — be teisingumo mechanizmo taika nebūtų ilgalaikė.
Tai nėra minimalūs ar maksimalūs reikalavimai — tai principinė pozicija, paremta tarptautine teise. Budrio retorika rodo, kad Lietuva nepasiduos spaudimui „duoti diplomatijai šansą“, jei tas šansas reikštų Rusijos pozicijų legitimizavimą.
Kas toliau
Artėjant NATO viršūnių susitikimui, diplomatijos dėl karo pabaigos klausimas taps viena centrinių temų. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija greičiausiai blokuos bet kokį pasiuntinio paskyrimą be išankstinių sąlygų. Tai gali sukelti trintį su Vakarų Europos valstybėmis, kur viešoji nuomonė labiau linksta į greitesnę taiką, net jei ji reikštų skaudžius kompromisus Ukrainai.
Tačiau Budrio pozicija gali būti ir taktinė — parodyti, kad Lietuva yra principinga, kad išgautų geresnes sąlygas bet kokiame galimame susitarime. Diplomatijoje, ypač tokioje įtemptoje kaip dabartinė, radikalios pozicijos dažnai naudojamos kaip derybinė pradžia.
Viena aišku — po Budrio interviu Šveicarijos spaudai ir šio pareiškimo, Lietuva pozicionuoja save kaip šalį, kuri sakys „ne“ blogai taikai, net jei toks atsakymas būtų nepatogus sąjungininkams.
Regioninis konsensusas ar atskira Lietuvos linija
Lietuvos poziciją šiuo klausimu palaiko ir kitos regiono šalys. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos anksčiau yra išreiškusios panašų atsargumą dėl bet kokių derybų be išankstinių sąlygų. Lenkija, kurios balsas Europos Taryboje yra vienas svariausių, taip pat laikosi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Šis regioninis sutarimas nėra atsitiktinis. Rytinio flango šalys dalijasi ta pačia saugumo analize — Rusijos agresija nėra konfliktas dėl teritorijos, tai sisteminė kova prieš Vakarų saugumo architektūrą. Leisti Rusijai pasiekti bet kokių laimėjimų per derybas reikštų silpninti tą pačią architektūrą, kuri gina ir Lietuvą.
ES užsienio politikos formavimo mechanizme tokios šalys kaip Lietuva turi ribotą tiesioginę įtaką — didžiųjų valstybių nuomonė dažnai nusveria. Tačiau būtent nuosekli, griežta Baltijos šalių pozicija dažnai nustato diskusijos toną, priversdama didžiąsias valstybes atsižvelgti į rytinio flango saugumo realijas.
Regioninis konsensusas ar atskira Lietuvos linija
Lietuvos poziciją šiuo klausimu palaiko ir kitos regiono šalys. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos anksčiau yra išreiškusios panašų atsargumą dėl bet kokių derybų be išankstinių sąlygų. Lenkija, kurios balsas Europos Taryboje yra vienas svariausių, taip pat laikosi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Šis regioninis sutarimas nėra atsitiktinis. Rytinio flango šalys dalijasi ta pačia saugumo analize — Rusijos agresija nėra konfliktas dėl teritorijos, tai sisteminė kova prieš Vakarų saugumo architektūrą. Leisti Rusijai pasiekti bet kokių laimėjimų per derybas reikštų silpninti tą pačią architektūrą, kuri gina ir Lietuvą.
ES užsienio politikos formavimo mechanizme tokios šalys kaip Lietuva turi ribotą tiesioginę įtaką — didžiųjų valstybių nuomonė dažnai nusveria. Tačiau būtent nuosekli, griežta Baltijos šalių pozicija dažnai nustato diskusijos toną, priversdama didžiąsias valstybes atsižvelgti į rytinio flango saugumo realijas.
Regioninis konsensusas ar atskira Lietuvos linija
Lietuvos poziciją šiuo klausimu palaiko ir kitos regiono šalys. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos anksčiau yra išreiškusios panašų atsargumą dėl bet kokių derybų be išankstinių sąlygų. Lenkija, kurios balsas Europos Taryboje yra vienas svariausių, taip pat laikosi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“.
Šis regioninis sutarimas nėra atsitiktinis. Rytinio flango šalys dalijasi ta pačia saugumo analize — Rusijos agresija nėra konfliktas dėl teritorijos, tai sisteminė kova prieš Vakarų saugumo architektūrą. Leisti Rusijai pasiekti bet kokių laimėjimų per derybas reikštų silpninti tą pačią architektūrą, kuri gina ir Lietuvą.
ES užsienio politikos formavimo mechanizme tokios šalys kaip Lietuva turi ribotą tiesioginę įtaką — didžiųjų valstybių nuomonė dažnai nusveria. Tačiau būtent nuosekli, griežta Baltijos šalių pozicija dažnai nustato diskusijos toną, priversdama didžiąsias valstybes atsižvelgti į rytinio flango saugumo realijas.
Dažnai užduodami klausimai
- Kas yra Europos pasiuntinys deryboms?
- Tai būtų specialusis ES įgaliotinis, kuriam suteikiamas mandatas tarpininkauti tarp Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių siekiant užbaigti karą. Kol kas tokio pasiuntinio nėra paskirta, nes tarp ES narių trūksta sutarimo dėl jo vaidmens ir sąlygų. ## Regioninis konsensusas ar atskira Lietuvos linija Lietuvos poziciją šiuo klausimu palaiko ir kitos regiono šalys. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos anksčiau yra išreiškusios panašų atsargumą dėl bet kokių derybų be išankstinių sąlygų. Lenkija, kurios balsas Europos Taryboje yra vienas svariausių, taip pat laikosi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. Šis regioninis sutarimas nėra atsitiktinis. Rytinio flango šalys dalijasi ta pačia saugumo analize — Rusijos agresija nėra konfliktas dėl teritorijos, tai sisteminė kova prieš Vakarų saugumo architektūrą. Leisti Rusijai pasiekti bet kokių laimėjimų per derybas reikštų silpninti tą pačią architektūrą, kuri gina ir Lietuvą. ES užsienio politikos formavimo mechanizme tokios šalys kaip Lietuva turi ribotą tiesioginę įtaką — didžiųjų valstybių nuomonė dažnai nusveria. Tačiau būtent nuosekli, griežta Baltijos šalių pozicija dažnai nustato diskusijos toną, priversdama didžiąsias valstybes atsižvelgti į rytinio flango saugumo realijas.
- Kodėl Budrys prieštarauja pasiuntinio skyrimui?
- Jis neprieštarauja pačiai idėjai, bet reikalauja, kad pirmiausia būtų sutarti aiškūs reikalavimai — be jų diplomatija taptų tuščia ir netgi galėtų legitimizuoti Rusijos agresijos rezultatus. ## Regioninis konsensusas ar atskira Lietuvos linija Lietuvos poziciją šiuo klausimu palaiko ir kitos regiono šalys. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos anksčiau yra išreiškusios panašų atsargumą dėl bet kokių derybų be išankstinių sąlygų. Lenkija, kurios balsas Europos Taryboje yra vienas svariausių, taip pat laikosi principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. Šis regioninis sutarimas nėra atsitiktinis. Rytinio flango šalys dalijasi ta pačia saugumo analize — Rusijos agresija nėra konfliktas dėl teritorijos, tai sisteminė kova prieš Vakarų saugumo architektūrą. Leisti Rusijai pasiekti bet kokių laimėjimų per derybas reikštų silpninti tą pačią architektūrą, kuri gina ir Lietuvą. ES užsienio politikos formavimo mechanizme tokios šalys kaip Lietuva turi ribotą tiesioginę įtaką — didžiųjų valstybių nuomonė dažnai nusveria. Tačiau būtent nuosekli, griežta Baltijos šalių pozicija dažnai nustato diskusijos toną, priversdama didžiąsias valstybes atsižvelgti į rytinio flango saugumo realijas.
- Ar tai reiškia, kad Lietuva blokuoja taikos derybas?
- Ne. Lietuva blokuoja tik derybas be aiškių principų. Pozicija remiasi patirtimi, kad bloga taika — ypač su agresyvia valstybe — gali lemti dar didesnius konfliktus ateityje.