Kai gamta stipriai papurto įprastą gyvenimą, daugiausia laimi tie, kurie nepanikuoja, o jau žino, ką darys pirmąsias dešimt minučių. Būtent apie tai rugsėjo 4 d. paskelbtame tekste primena civilinės saugos specialistai: pasirengimas įvairioms grėsmėms nėra paskutinės minutės darbas. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip dar viena rekomendacija turėti žibintuvėlį ar vandens atsargų, bet iš tikrųjų kalbama apie visą šeimos ir bendruomenės savisaugos būdą.
Lietuvos gyventojų ir institucijų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms pastaruoju metu išbandė ne viena stichija. Pavasarį kai kuriuos regionus vargino potvyniai, o rugpjūčio pabaigoje per šalį praūžusi stipri audra dar kartą priminė, kad elektros ar vandens tiekimas gali nutrūkti ne tam, kad kažkas apie tai parašytų pranešimą, o todėl, kad gyvenimas akimirksniu pasikeičia. Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas aiškiai pasakė: „Ekstremaliosios situacijos dažnai vienu metu paveikia daug žmonių bei jų būtinuosius poreikius, pavyzdžiui, nutrūkęs elektros ir vandens tiekimas, todėl pasirengimas joms neturėtų prasidėti tada, kai kyla pavojus.“
Pasirengimas prasideda dar tada, kai ramu
Ši mintis paprasta, bet svarbi. Žmonės dažnai galvoja, kad pasirengimas yra didelis ir nemalonus projektas, kurį galima atidėti iki kitos savaitės, kito atlyginimo ar kitos prognozės. Tačiau specialistai pabrėžia priešingą dalyką: tam reikia ne herojiško žygio, o kelių apgalvotų sprendimų. Iš anksto suderintas šeimos planas, sukauptos būtinosios atsargos ir žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose, leidžia išlikti ramesniems, kai aplinkoje atsiranda chaoso.
Tai ypač gerai matyti ten, kur civilinės saugos specialistai dirba su bendruomenėmis kasdien. Marijampolės apskrities kaimo bendruomenėse, globos namuose ir ugdymo įstaigose jie ne tik kalba apie rizikas, bet ir rodo, kaip atrodo praktiškas pasirengimas. Globos namų darbuotojai kai kur jau yra parengę išvykimo krepšius, o vaikai mokyklose žino, kas į juos dedama. Kitaip tariant, pasirengimas tampa ne abstrakčiu žodžiu, o įpročiu.
Šeimos planas nėra teorija
Vienas iš svarbiausių tekste minimų patarimų – šeimos planas. Tai ne dokumentas stalčiuje dėl vaizdo. Tai susitarimas, kuris padeda nesutrikti, kai stringa mobilusis ryšys, neveikia internetas ar reikia greitai išvykti iš namų. Reikia iš anksto nuspręsti, kur bus saugiausia slėptis, kaip šeimos nariai susisieks vieni su kitais, kur susitiks, jei grįžti namo taps neįmanoma, ir kokiu maršrutu būtų evakuojamasi.
Toks planas ypač naudingas šeimoms, kuriose yra vaikų, senjorų ar žmonių, kuriems sunkiau greitai priimti sprendimą. Kuo mažiau reikia improvizuoti pavojaus metu, tuo daugiau lieka jėgų svarbiausiems dalykams: susižiūrėti dokumentus, pasiimti būtinus daiktus ir nepasimesti tarp skubos bei nerimo. Civilinė sauga iš esmės ir yra apie tai – ne apie baimę, o apie tvarką, kuri leidžia mažinti pasekmes.
PAGD specialistai pastebi, kad gyventojai šia tema domisi vis aktyviau. Žmonės klausia, kam skirtas vienas ar kitas daiktas, ko dar neturi, ką reikėtų įsigyti. Tai rodo, kad pasirengimas vis labiau pereina iš teorijos į praktiką. Kai žmogus klausia, ar jam tikrai reikia būtent šio krepšio, jis jau yra vienu žingsniu toliau nei tas, kuris apie galimas grėsmes visiškai negalvoja.
Ką reiškia būti pasiruošusiam šiandien
Būti pasiruošusiam nereiškia gyventi laukimo režimu. Tai reiškia turėti aiškų minimumą: žinoti, kur yra dokumentai, kur laikomas būtiniausias maistas ir vanduo, kur padėti įkrautą žibintuvėlį, kokį telefonų numerį skambinti pagalbai ir kas šeimoje atsakingas už senjorą, vaiką ar augintinį. Iš pirmo žvilgsnio tai smulkmenos, bet būtent jos per pirmą krizės valandą lemia, ar žmogus veiks ramiai, ar lakstys ratais.
Specialistų kalbėjimas apie atsargas ir planą nėra kvietimas pirkti viską iš eilės. Priešingai, esmė – įsivertinti savo gyvenamąją vietą ir rizikas. Vieniems tai bus potvyniai, kitiems audros, tretiems elektros dingimas ar kelio užpustymas. Kai rizika suprantama, galima pasiruošti tiksliau. Ir būtent čia atsiranda valstybės atsparumas: kuo daugiau šeimų žino, ką daryti, tuo mažiau spaudimo tenka pačiai pagalbos sistemai pirmosiomis valandomis.
Kodėl šią žinutę verta perskaityti iš naujo
Pastarųjų mėnesių stichijos Lietuvoje parodė, kad ekstremalios situacijos nebėra tolimas scenarijus. Tai nebūtinai reiškia didelę katastrofą, bet gali reikšti paprastą, labai žemišką sutrikimą: dingusią elektrą, nepasiekiamą internetą, nutrūkusį vandens tiekimą ar laikiną kelių nepravažumą. Tokiose akimirkose laimi tie, kuriems nereikia mąstyti nuo nulio.
Todėl civilinės saugos specialistų žinutė yra paprasta ir kartu labai praktiška: šeimos planas, išvykimo krepšys ir bent keli apgalvoti veiksmai neturi būti palikti rytojui. Jei namuose jau yra tai, kas reikalinga pirmoms valandoms, audra ar kita grėsmė tampa lengviau valdoma. O kai pasiruošimas tampa įpročiu, ir pati baimė daug greičiau nusileidžia į antrą planą.
Išvykimo krepšys, kuris tikrai praverčia
Specialistų kalbėjimas apie atsargas kartais girdimas kaip teorija, bet praktikoje jis dažniausiai susiveda į labai žemiškus daiktus. Vanduo, ilgo galiojimo maistas, vaistai, žibintuvėlis, atsarginis įkroviklis, dokumentų kopijos, baterijos, svarbūs telefono numeriai ir šilta antklodė – tai tie daiktai, kurių reikia pirmiau, nei prireikia didelių planų. Svarbiausia ne prikrauti viską, kas papuola, o turėti tai, kas tikrai padeda pirmąją parą.
Kuo daugiau šeima šiuos dalykus apsvarsto iš anksto, tuo mažiau streso patiriama tada, kai visur aplink ima vyrauti triukšmas ir skubėjimas. Todėl civilinės saugos specialistų žinutė yra ne apie baimę, o apie įgūdį išlikti savarankiškiems. Kai tokie įgūdžiai tampa įprasti, net ir labai nemaloni situacija tampa labiau valdoma, o pagalbos sistemos gauna laiko pasiekti tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.