Tylus sugrįžimas
Liepos 28 d. publikuotame 15min reportaže Dzūkijos pelkėtoje baloje trumpam sušmėžuoja tamsus kiautas, ant kamieno šildosi balinis vėžlys, o menkiausias garsas jį verčia nerti atgal į dumblėtą vandenį. Tame kadre yra daugiau nei graži vasaros scena. Ten matyti, kaip trapi yra vieta, kurioje dar laikosi vienintelis natūraliai Lietuvoje gyvenantis vėžlys.
Šio reportažo stiprybė ir yra jo paprastume: vėžlio niekas nesivaiko, niekas jo specialiai nekelia į pirmą planą. Jis tiesiog pasirodo tada, kai pakrantė lieka rami, o žmogaus triukšmas dar nespėjo visko perstumdyti. Toks vaizdas primena, kad gamtos apsauga kartais prasideda ne nuo didelių žodžių, o nuo labai paprasto dalyko — palikti gyvūnui tylą.
Ką išduoda vienas vėžlys
Balinis vėžlys dažnai matomas tik akimirką. Dėl to jo buvimas yra ne mažiau svarbus nei pats reginys. Jeigu tokioje vietoje dar yra kam šildytis ant nuvirtusio kamieno, vadinasi, vanduo, pakrantė ir aplinkinė pelkė vis dar turi sąlygas, kurių reikia lėtam, atsargiam gyvūnui. Tuo pačiu tai ir perspėjimas žmonėms: tokios vietos nėra dekoracija, o gyva aplinka, kurią galima labai greitai sugadinti.
Dzūkijoje tokie kadrai veikia stipriau nei ilgos deklaracijos apie saugomą gamtą. Jie parodo, kad pelkė nėra tuščias brūzgynas, o vieta, kurioje dar vyksta tylus gyvenimas. Ir jeigu vėžlys vis dar grįžta į tą pačią balą, reiškia, kad ši tyla dar nėra prarasta.