Iš dangaus krentantys dronai: kodėl karas Ukrainoje jau pasiekė Lietuvos padangę

Kodėl virš Lietuvos krenta dronai? Klausimas, kurį prieš metus būtų kėlę tik kariniai analitikai, dabar vis dažniau iškyla paprastiems žmonėms. Ir ne atsitiktinai — per pastaruosius kelis mėnesius Baltijos šalyse užfiksuoti keli incidentai, kai bepiločiai orlaiviai kirto sieną ir nukrito gyvenamosiose teritorijose. Kas juos siunčia, kodėl jie praranda kontrolę ir ką su tuo turi bendro Rusija — klausimai, į kuriuos Lietuvos kariuomenė ir žvalgyba jau turi atsakymus, nors viešai dalijasi jais atsargiai.

Pamatinė priežastis — Rusijos invazija į Ukrainą. Tai ne abstraktus geopolitinis kontekstas, o tiesioginis paaiškinimas. Ukraina, gindamasi nuo agresoriaus, siunčia dronus į Rusijos teritoriją — taikosi į karinius objektus, naftos perdirbimo gamyklas, logistikos centrus. Rusija atsako ne tik priešlėktuvine gynyba, bet ir elektroninės kovos priemonėmis. Būtent jos ir paverčia kai kuriuos ukrainiečių dronus nevaldomais sviediniais. Dronai praranda ryšį su operatoriumi, nebesiorientuoja erdvėje ir tęsia skrydį tol, kol baigiasi kuras. Kartais jų trajektorija nusitęsia iki Baltijos šalių.

Po kiekvieno tokio incidento Lietuva susisiekia su Ukrainos pareigūnais. Analizuojami dronų likučiai, tikrinami skrydžio duomenys. Kol kas visi Lietuvoje nukritę dronai buvo identifikuoti kaip ukrainiečių, tačiau svarbu pabrėžti, kad jie atsidūrė čia ne dėl Ukrainos veiksmų, o dėl Rusijos elektroninės kovos, kuri sąmoningai nukreipia juos nuo kurso. Maskva turi technines galimybes numušti dronus virš savo teritorijos, tačiau kai kuriais atvejais renkasi juos nukreipti — ir tai jau yra ne gynyba, o hibridinė ataka prieš trečiąsias šalis.

Rusija šią situaciją išnaudoja propagandos tikslais. Pastarosiomis savaitėmis Kremliaus valstybinė žiniasklaida ir režimui lojalūs veikėjai pradėjo skleisti melagieną, esą Baltijos šalys sąmoningai suteikia Ukrainai savo oro erdvę ir teritoriją atakoms prieš Rusiją. Tai klasikinis propagandinis ėjimas — realybėje vyksta visiškai priešingi dalykai. Lietuva ne tik neteikia savo oro erdvės Ukrainos karinėms operacijoms, bet ir privalo skirti resursus svetimų dronų, nukreiptų Rusijos, neutralizavimui.

Lietuvos padangėje šie incidentai kol kas nesukėlė žmonių aukų ar didelės materialinės žalos, tačiau jie atskleidžia naują realybę — karas Ukrainoje jau dabar tiesiogiai liečia mūsų oro erdvę.

Ką tai reiškia Dzūkijos regionui? Pirmiausia — tiesioginį artumą prie Baltarusijos sienos. Baltarusija, kaip Rusijos karinė partnerė, jau dabar leidžia naudoti savo teritoriją Rusijos kariniams tikslams. Dronų incidentai, kurie kol kas dažniau fiksuojami šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje, bet kuriuo metu gali pasikartoti ir piečiau.

Lietuvos kariuomenė modernizuoja savo priešlėktuvinės gynybos sistemas. Įsigyjamos naujos radarų sistemos, pajėgios aptikti mažus, lėtai skrendančius bepiločius orlaivius. Steigiami papildomi stebėjimo postai. Ekspertai pripažįsta — nė viena šalis nėra visiškai apsaugota nuo dronų grėsmės. Maži komerciniai ar modifikuoti kariniai dronai yra sunkiai aptinkami, pigūs ir gali būti paleidžiami beveik iš bet kurios vietos.

Svarbu atskirti du skirtingus grėsmių lygius. Pirmas — netyčiniai incidentai, kai nukreipti dronai kerta sieną be tikslo pakenkti. Antras — tyčinės provokacijos, kurioms Rusija turi ir motyvaciją, ir techninius pajėgumus. Kol kas matome pirmąjį scenarijų, tačiau antrasis nėra atmestas.

Dzūkijos gyventojams svarbiausia išlikti informuotiems ir nepasiduoti panikai. Incidentai su dronais yra nerimą keliantis signalas, tačiau kartu ir priminimas, kad mūsų saugumas nebėra savaime suprantamas dalykas. Kiekvieną kartą, kai virš dzūkiškų kaimų praskrenda NATO naikintuvai, jie daro ne pratybas — jie saugo oro erdvę, į kurią jau dabar braunasi karo Ukrainoje atplaišos.