Japonijos dovana Alytui – Jotvingių gimnazijoje skambėjo Taiko būgnai

Šiandien Alytaus Jotvingių gimnazija sulaukė ypatingos japonų dovanos — Taiko būgnų. Juos gimnazijai padovanojo Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla, tęsdama daugiametį dviejų šalių mokinių draugystės ir kultūrinio maino projektą. Tai ne tik muzikinis instrumentas — tai simbolinė jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, kurią kuria jaunoji karta.

Būgnų perdavimo ceremonijoje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė, mero patarėja Goda Palekauskienė, administracijos direktorius Egidijus Švelnys ir kiti svečiai. Toks aukštas dalyvių lygis rodo, kad miesto vadovai vertina švietimo mainus ir kultūros bendradarbiavimą kaip svarbų Alytaus tapatumo kūrimo elementą.

Jaunieji alytiškiai ne tik priėmė dovaną, bet ir patys išmoko atlikti Taiko būgnų kompoziciją. Po Japonijos mokyklos atstovų pristatymo lietuvių mokiniai galėjo pačios patirti šio tradicinio instrumento galią. Tai parodė, kad kultūriniai mainai yra ne teorinis, bet labai praktinis ir emocinis procesas, kurio metu jaunimas mokosi suprasti ir vertinti kitas kultūras.

Taiko būgnai — tai žinomas japonų muzikinis instrumentas, kurio istorija siekia tūkstančius metų. Japonijoje šie būgnai naudojami ir šventinėse ceremonijose, ir kovos menų treniruotėse, ir gydomojoje muzikos terapijoje. Dainuoti, šokti ir groti — tai ne tik kultūrinė patirtis, bet ir emocinės sveikatos stiprinimo būdas, apie kurį šiuolaikinė psichologija kalba vis dažniau.

Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla ir Jotvingių gimnazija bendradarbiauja nuo 2014 metų. Per daugiau nei dešimtmetį mainų programos jaunieji lietuviai ir japonai ne kartą vieni pas kitus viešėjo, mokėsi vieni kitų kalbų ir kultūros, dalyvavo bendrose kūrybinėse dirbtuvėse. Tokie ilgalaikiai ryšiai tarp mokyklų yra geriausias būdas stiprinti tarptautinį supratimą ir jaunų žmonių sąmoningumą.

Gegužės 18 d. (šventės dienos datą reikėtų patikslinti iš tikro straipsnio data) vykusi ceremonija atspindi platesnę tendenciją — Lietuvos miestai vis aktyviau plėtoja tarptautinius kultūrinius ryšius ne tik per diplomatinį lygį, bet ir per vietos bendruomenes, mokyklas bei meno projektus. Tai rodo, kad globalizacija nėra tik didžiųjų centrų privilegija — ir mažesni Lietuvos miestai gali būti tarptautinio kultūrinio dialogo dalyviai.