„Jis save vertina blaiviau" — Liberalų lyderė įvardijo, kas turėtų pakeisti Ruginienę

Kai Viktorija Čmilytė-Nielsen atsisėdo prie 15min laidos „Apkalbėkime" mikrofonų su Tadu Ignatavičiumi, pokalbis greitai nuslydo nuo opozicijos kasdienybės prie klausimo, kuris pastarosiomis savaitėmis vis dažniau sukasi Seimo koridoriuose: ar dabartinė premjerė išsilaikys, o jei ne — kas užims jos vietą?

Buvusi Seimo pirmininkė kalbėjo ne tiek apie pačią Ingridą Ruginienę, kiek apie alternatyvą. Ir ta alternatyva, Liberalų sąjūdžio lyderės žemėlapyje, veda į Jonavą.

„Jei naujasis – senasis socialdemokratų pirmininkas eitų į premjerus, būtų viskas aiškiau ir politiškai logiškiau", — tiesiai išrėžė V. Čmilytė-Nielsen, turėdama omenyje Mindaugą Sinkevičių, Jonavos merą ir didžiausios valdančiosios partijos vadovą.

Tai nebuvo atsitiktinė replika. Tai buvo signalas — ir ne tik iš opozicijos. Pastarosiomis savaitėmis raginimų Sinkevičiui „persėsti į priekį" girdisi iš visų politinio spektro pusių.

Kodėl premjerė stringa

V. Čmilytė-Nielsen negailėjo kritikos dabartinei Vyriausybės vadovei. Jos vertinimu, socialdemokratai šiuo metu turi „labai silpną premjerę". Tai nebuvo diplomatine kalba suvyniota replika — Liberalų sąjūdžio lyderė kalbėjo tiesiai.

„Galime paminėti daugybę istorijų ir krizių, kuriose ji nesužibėjo arba sužibėjo su minuso ženklu", — sakė parlamentarė.

Šie žodžiai atspindi platesnį nuovargį, kuris pastaraisiais mėnesiais kaupiasi tiek Seimo salėje, tiek už jos ribų. Nuo viešojo sektoriaus finansavimo ginčų iki komunikacijos krizių — premjerės komanda ne kartą atsidūrė tokioje situacijoje, kai atsakymų teko laukti ilgiau nei klausimų.

Sinkevičiaus sprendimo laukia ne tik opozicija

Politologai, su kuriais kalbėtasi pastarosiomis dienomis, pastebi, kad silpna premjerė koalicijoje yra ne tik vykdomosios valdžios, bet ir visos Vyriausybės stabilumo problema. Kai didžiausios partijos vadovas — M. Sinkevičius — lieka Jonavos meru, o ne sėdi Seime ar Ministrų kabinete, atsiranda keista valdžios tuštuma. Kas iš tikrųjų priima sprendimus? Kas atsako už klaidas?

Buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius jau anksčiau viešai pareiškė, kad socialdemokratų vedlys „iš galinės sėdynės turėtų persėsti į priekį". Ši metafora greitai prigijo politiniame žargone ir dabar vartojama tiek Seimo kuluaruose, tiek žiniasklaidos komentaruose kaip kodinis frazės trumpinys visai situacijai apibūdinti.

Dar tiesiau kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Jo vertinimu, M. Sinkevičius „neišvengiamai bus priverstas anksčiau ar vėliau tą padaryti". Ši formuluotė — „bus priverstas" — rodo, kad opozicija mato ne tik norą, bet ir neišvengiamumą. Politinė gravitacija, anot jų, galiausiai įtemps Jonavos merą į centrą.

Ši situacija primena keletą ankstesnių Lietuvos politinės istorijos epizodų, kai partijos lyderis likdavo savivaldybėje, o premjero pareigas eidavo kitas partijos narys. Dažniausiai tokios konstrukcijos išsilaikydavo metus ar dvejus, kol vidinė trintis tapdavo per didelė.

Sinkevičiaus tylėjimas

Būtent ši tuštuma ir kelia daugiausiai klausimų. M. Sinkevičius vadovauja partijai, kuri laimėjo rinkimus ir suformavo Vyriausybę, tačiau jis pats liko už nacionalinės politikos ribų — vadovauja Jonavos savivaldybei ir stebi procesus iš išorės.

„Pagal politinę logiką, sunkiai suvokiama, kad didžiausios valdančiosios partijos vadovas lieka dirbti meru — jo nėra nei Seime, nei Vyriausybėje ir jis viską stebi iš išorės", — stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

Tai, kas opozicijos lyderei atrodo sunkiai suvokiama, tampa diskusijų tema ir tarp pačių socialdemokratų. Neoficialiais duomenimis, vis daugiau partijos bičiulių ragina Jonavos merą imtis ryškesnio vaidmens. Kai kurie atvirai sako, kad dabartinė situacija — partijos vadovas savivaldybėje, partijos narė premjerės kėdėje — yra laikina ir politiškai nepatvari.

Vienas iš socialdemokratų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, apibūdino situaciją taip: „Mes turime premjerę, kuri kasdien gauna smūgių iš visų pusių, ir partijos vadovą, kuris stovi nuošalyje. Tai negali tęstis amžinai — arba jis ateina, arba sistema pradeda trūkinėti."

Tuo metu pats M. Sinkevičius kol kas atsiriboja nuo spekuliacijų. Šią savaitę TV3 žinioms jis pakartojo poziciją, kurią transliuoja jau kelis mėnesius: „Kol kas tikrai ne", — atsakė jis į klausimą, ar svarsto galimybę perimti Vyriausybės vairą.

Šis „kol kas" yra įdomus kalbinis pasirinkimas. Jis palieka duris atviras — ne „niekada", o „dar ne dabar". Politikoje tokios formuluotės retai būna atsitiktinės.

Ką tai reiškia rinkėjui

Paprastam rinkėjui šios politinės kombinacijos gali atrodyti tolimos. Tačiau klausimas, kas vadovauja Vyriausybei, yra vienas iš tų, kurie tiesiogiai liečia kiekvieną — nuo mokesčių politikos iki sveikatos apsaugos reformų.

Jei premjerė stringa, stringa ir visa valstybės mašina. O jei partijos vadovas sėdi už šimto kilometrų nuo Vilniaus, Jonavos savivaldybėje, kyla natūralus klausimas: kas čia iš tikrųjų vairuoja?

Kol kas atsakymo nėra. Bet pokalbis prasidėjo — ir jis tik stiprės. O kai tą patį klausimą vienu metu kelia ir konservatorių lyderis, ir demokratų vedlys, ir Liberalų sąjūdžio vadovė, tai jau ne atsitiktinumas — tai politinis procesas, kuris turi savo logiką ir tempą.