Tiek daug laisvės kovotojų vienu metu Lietuvoje bus laidojami pirmą kartą, sako vietos savivaldybė. Liepos 26-ąją Jūžintų kapinėse bus palaidoti 15 sovietų nužudytų partizanų ir jų artimųjų palaikai — dalis vardais žinomi, dalis dar laukia savo eilės atpažinimo laboratorijoje.
## Ką Jūžintuose atvėrė žemė
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 12 palaikų pernai rasta netoli senųjų Jūžintų kapinių, prie buvusios NKVD būstinės, bulvėms laikyti skirtose duobėse. Šiemet toje pačioje vietoje aptikti dar treji palaikai. Devynis pernai rastus žmones pavyko identifikuoti, o šiemet rastų palaikų atpažinimo procesas dar tęsiasi.
Ši istorija skamba ne kaip eilinis archeologinis radinys, o kaip labai vėlyvas grįžimas namo. Po okupacijos likę pėdsakai čia nebuvo paslėpti giliai — jie gulėjo visai šalia kapinių, vietoje, kurioje ilgus metus buvo tylima apie tai, kas iš tiesų nutiko.
## Kiekviena duobė turi savo istoriją
Vienoje duobėje atkasti keturių Trano būrio partizanų, žuvusių 1945 metų rugpjūčio 23 dieną Dauliūnų miške, palaikai: 35-erių būrio vado Edvardo Trano, jo žmonos brolio 22-ejų Vytauto Dičiaus ir dviejų kol kas neatpažintų partizanų. Manoma, kad vienas jų gali būti Jonas Tijūnėlis, tačiau to DNR tyrimais dar nepavyko įrodyti.
Kitoje duobėje rasti penki palaikai: keturių partizanų, besislapsčiusių bunkeryje Vazajaus ežero pakrantėje. Tarp jų — 16-metis Leonas Pajėda, jo brolis 23-ejų Bronius Pajėda, 19-metis Napalis Kušlys, 23-ejų Albinas Kilo ir 19-metis Stanislovas Vanagas iš Pūškonių kaimo. Visi jie žuvo 1945-ųjų birželio 26 dienos rytą.
Trečioje duobėje aptikti dviejų moksleivių iš Norkūnų kaimo palaikai. Jie nužudyti 1945 metų liepos 10 dieną, nes slapstėsi nuo prievartinio ėmimo į okupantų kariuomenę. Nustatyta, kad tai 18-metis Jonas Matuzonis ir 21-erių Pranas Staškevičius.
Kitose duobėse rastų ketverių palaikų kol kas nepavyko identifikuoti, tačiau jų DNR saugomi duomenų bazėje. Tai reiškia, kad šis pasakojimas dar nebaigtas — bent jau ne mokslo prasme.
## Kodėl ši ceremonija svarbi ne tik Rokiškio kraštui
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai ar rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Todėl Jūžintų laidotuvės yra daugiau nei iškilmingas vietos renginys. Tai konkretus ženklas, kad istorija vis dar grįžta per kaulus, per vardus ir per žmones, kurie po dešimtmečių gauna ne tik atminimo lentą, bet ir tikrą kapo vietą.
Šiandien Jūžintuose susitinka ir skausmas, ir teisybė. Viena vertus, tai laidotuvės. Kita vertus, tai dar vienas įrodymas, kad okupacijos paliktos žaizdos Lietuvoje tebėra gyvos, kol ne visi vardai surasti ir ne visi likimai sugrąžinti.