„Kažkas buvo negerai mūsų prevencijos priemonėse" — ministras po to, kai surakino 13 jo paties pareigūnų

Kai penktadienio rytą Vidaus reikalų ministras atsistojo prieš žurnalistus, jo veide nebuvo tos įprastos politinio patogumo kaukės, kurią pareigūnai užsideda po nemalonių įvykių. Trylika pareigūnų surakinti antrankiais. Iš jų — policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai. Ir tai ne eiliniai patruliai, o žmonės, kuriems visuomenė patikėjo ginklą, uniformą ir teisę naudoti jėgą.

„Kažkas buvo negerai mūsų prevencijos priemonėse", — ministro žodžiai penktadienį nuskambėjo kaip retas atvejis, kai aukščiausio rango pareigūnas ne bando pridengti sistemą, o pripažįsta, kad ji sugedo. Ir tęsė: „Matosi, jeigu taip yra, kažkas buvo negerai gal ir pasiruošime pareigūnų."

Šis sulaikymas — ne pavienis atvejis, o ilgiau nei metus trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimo rezultatas. Trylika įtariamųjų — skaičius, kuris rodo, kad kalbama ne apie vieną suklydusį pareigūną ar du korumpuotus kolegas, o apie struktūrinę problemą. Policija ir pasieniečiai yra tos institucijos, kurių darbuotojai kasdien tiesiogiai kontaktuoja su kontrabandininkais, nusikaltėliais ir nelegalios migracijos organizatoriais. Kai kas nors toje grandinėje sugenda, pasekmės neapsiriboja viena byla — jos persiduoda visai sistemai.

Ministras žadėjo, kad artimiausiu metu įvyks pokalbiai su abiejų institucijų vadovais. „Tų priemonių planas bus atskiras, ką mes darysime, kodėl taip įvyko, analizė", — sakė jis, tačiau kartu pripažino, kad tyrimas dar vyksta ir skubotų išvadų daryti negalima.

STT veiklos ataskaitos rodo, kad korupcijos rizika teisėsaugos institucijose išlieka viena aukščiausių. 2024 metais STT atliko keliolika didelės apimties tyrimų, susijusių būtent su policijos ir pasienio pareigūnais, ir ši statistika negerėja. Priešingai — kuo daugiau atskleidžiama, tuo aiškesnis mastas.

Vidaus reikalų ministerijos struktūroje veikia Imuniteto valdyba, atsakinga už vidinius tyrimus ir prevenciją, tačiau būtent tai, kad trylikos pareigūnų sulaikymą atliko STT, o ne vidaus padalinys, rodo tam tikrą sistemos dubliavimą. Ekspertai jau kurį laiką sako, kad vidaus tyrimų padaliniai, būdami tos pačios sistemos dalis, natūraliai veikia lėčiau ir atsargiau nei išorės institucija.

Alytaus regiono policijos bendruomenė šią naujieną sutiko su tyliu, bet iškalbingu atodūsiu. „Kai tavo kolega, su kuriuo vakar vairavai vienu ekipažu, šiandien suimamas, tai jauti ne pyktį, o nuovargį", — sako vienas pareigūnas, kalbėjęs su sąlyga, kad jo pavardė nebus minima. „Tu stengiesi, dirbi, o paskui vienas toks atvejis meta šešėlį ant visų."

Būtent šis šešėlis yra viena didžiausių problemų. Kiekvienas viešai atskleistas korupcijos atvejis teisėsaugoje mažina visuomenės pasitikėjimą, o atkurti jį užtrunka metų metus. 2025 metų „Vilmorus" apklausa parodė, kad pasitikėjimas policija Lietuvoje svyruoja ties 60 procentų riba — geriau nei politinėmis partijomis, bet blogiau nei, tarkime, ugniagesiais. Po tokių įvykių kaip trylikos pareigūnų sulaikymas, šis skaičius gali kristi dar labiau.

Ministro kalboje buvo dar vienas svarbus akcentas — prevencija. Ne baudimas po įvykio, o klausimas, kodėl sistema neaptiko problemos anksčiau. „Pirminės priemonės — tai taip, mes kalbėsimės, ką reikia padaryti iškart, kad tokie atvejai nepasikartotų", — pabrėžė jis. Tai reiškia, kad VRM planuoja ne tik personalo pokyčius, bet ir sisteminius prevencijos mechanizmų pakeitimus.

Ką konkrečiai tai reiškia? Ekspertai, dirbantys su teisėsaugos reformomis, nurodo kelias kryptis. Pirma — vidaus kontrolės stiprinimas, įskaitant atsitiktinius patikrinimus ir pareigūnų turto deklaracijų kryžminę analizę. Antra — psichologinio atsparumo programos, padedančios pareigūnams atsispirti pagundoms, kai jie nuolat dirba aplinkoje, kur pinigai cirkuliuoja be jokių kvitų. Trečia — atlyginimų klausimas, kuris, nors ir nepopuliarus viešojoje erdvėje, yra tiesiogiai susijęs su atsparumu korupcijai: kai pareigūnas vos suduria galą su galu, pagunda imti kyšį tampa ne moraline dilema, o išgyvenimo klausimu.

Kol kas trylikos pareigūnų bylos nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo stadijoje. Kaltinimai dar nėra pareikšti visiems sulaikytiesiems, o STT ir prokuratūra kol kas neatskleidžia detalių apie konkrečius įtariamus nusikaltimus. Tačiau pats faktas, kad per vieną operaciją sulaikoma tiek daug skirtingų institucijų darbuotojų, rodo, jog tyrimas yra kompleksinis ir apima daugiau nei vieną sektorių.

Pravieniškių, Marijampolės ir Alytaus regionų gyventojams ši istorija atsiliepia ypač tiesiogiai — tai yra teritorijos, kuriose Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnai atlieka ne tik klasikines funkcijas, bet ir sienos apsaugą, kontrabandos kontrolę bei kovą su nelegalia migracija. Jei dalis šių pareigūnų veikė priešingai savo priesaikai, tai reiškia, kad tie patys keliai, kuriais turėjo būti stabdoma kontrabanda, galėjo būti jai atviri.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus maždaug pusė visų STT ištirtų korupcijos atvejų buvo susiję su teisėsaugos institucijomis — policija, pasieniečiais, muitine. Tai nėra atsitiktinumas. Būtent šios institucijos yra arčiausiai nusikalstamo pasaulio ir būtent jų darbuotojai dažniausiai susiduria su pasiūlymais „sutvarkyti reikalus" neoficialiai.

Ministras pažadėjo veiksmų planą. Dabar laukiama, ar jis bus konkretus, ar liks dar viena spaudos konferencija. Vienas dalykas aiškus jau dabar — trylika antrankių per vieną rytą reiškia, kad sistema pradėjo valytis. Klausimas tik, kiek dar purvo liko po kilimu.