Kas lieka iš žmonių, gyvenusių prie Baltijos jūros prieš daugiau nei du tūkstančius metų? Kukuliškių piliakalnyje archeologai šiemet iškėlė atsakymą, kuris skamba neįprastai gyvai: bronziniai kirvių kotai, puodai su senovinio maisto likučiais ir, svarbiausia, seniausias iki šiol Lietuvoje rastas tekstilės fragmentas.
Septintą sezoną Klaipėdos universiteto archeologų tyrinėjamoje gyvenvietėje aptikti radiniai datuojami 800–400 m. pr. Kr. Tyrėjai sako, kad jie rodo ne atsitiktinę stovyklavietę, o jūrinę bendruomenę, palaikiusią ryšius su kitomis Baltijos jūros regiono gyvenvietėmis.
Ką šiemet pamatė archeologai
Šių metų kasinėjimuose taip pat atidengti gyvenamųjų pastatų fragmentai. Prie to prisideda ir ankstesni radiniai: prieš porą metų piliakalnyje buvo aptikti gintaro fragmentai, apdirbta koralo fosilija ir indų šukės su išlikusiais žvynais.
Tokie radiniai įprastai neša daugiau klausimų nei vieną atsakymą. Kas tai buvo per buitis? Ką jie valgė? Kiek plačiai judėjo? Būtent čia ir svarbus tekstilės fragmentas, nes jis padeda geriau suprasti ne tik technologijas, bet ir kasdienį gyvenimą.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Archeologų teigimu, šie žmonės buvo baltų protėviai, gyvenę dar iki susiformuojant kuršių genčiai. Tai reiškia, kad Kukuliškiai tampa ne tik vieta, kur randami daiktai. Tai vieta, kur aiškėja, kaip atrodė ankstyvieji pajūrio gyventojai ir kokiais ryšiais jie gyveno.
Kartais istorija labiausiai atsiveria ne per didelius mūšius ar valdovų vardus, o per paprastus dalykus: puodą, audinio atplaišą, įrankio kotą. Kukuliškių piliakalnyje būtent iš tokių smulkmenų dėliojasi gerokai senesnis Lietuvos pajūrio paveikslas.
Ir nors šiandien šie radiniai keliauja į laboratorijas, jų žinutė jau aiški. Prie Baltijos gyveno žmonės, kurie ne tik statėsi namus, bet ir paliko pėdsaką, kurį po kelių tūkstantmečių vis dar galima perskaityti.