Kas labiausiai stringa savivaldybei, kai kalba pasisuka apie ekstremalią situaciją? Alytaus rajone atsakymas labai žemiškas: ne vien planai, o labai konkretūs dalykai – kaip evakuoti žmones, kaip pasiekti atokiai gyvenančius gyventojus, kaip įsileisti sunkesnę techniką ten, kur keliai tam dar neparuošti, ir kur laikyti priemones, jei jų prireiktų čia ir dabar.
Susitikime kalbėta ne apie teoriją
Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė susitiko su naujai paskirtu Lietuvos kariuomenės Alytaus regioninės karo komendantūros komendantu plk. ltn. Eimantu Juodzevičiumi. Kartu su savivaldybės administracijos ir komendantūros atstovais jie aptarė pasirengimą ekstremaliai situacijai, karo padėčiai ir bendrą veikimą, jei rajonui tektų spręsti ne patogius, o labai sunkius klausimus.
Tokiuose susitikimuose svarbiausia yra ne bendros frazės, o konkretūs veiksmai. Šį kartą jų buvo nemažai: nuo gyventojų evakavimo maršrutų iki maitinimo ir geriamojo vandens tiekimo, nuo priedangų iki svarbių objektų apsaugos.
Kur šiandien matyti didžiausi iššūkiai
Merė įvardijo kelias vietas, kuriose savivaldybė susidurtų su rimtais iššūkiais. Pirmiausia tai neįgalių žmonių evakavimas ir atokiose vietovėse gyvenančių gyventojų informavimas. Prie to prisideda ir keliai, kurių danga ne visur pritaikyta sunkiajai technikai. Dar viena spraga – kol kas nėra paruoštos vietos kontrmobilumo priemonėms.
Rajono vadovė sakė, kad vis dar nesulaukiama informacijos dėl šių priemonių paskyrimo savivaldybei, todėl tinkamai pasiruošti jų priėmimui kol kas sudėtinga. Tai skamba biurokratiškai, bet iš tikrųjų reiškia labai paprastą dalyką: jei rytoj reikėtų veikti, dalis logistikos sprendimų dar nebūtų iki galo sutvarkyti.
Savivaldybė kartu akcentuoja ir žmogiškąsias reikmes. Ekstremalios situacijos metu ypač svarbus maitinimas ir geriamojo vandens tiekimas, todėl jau sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais ir organizacijomis. Tokie susitarimai dažnai atrodo mažai matomi, bet būtent jie tampa pirmu pagalbos sluoksniu, kai įprasta tvarka sutrinka.
Sąveikos planas ir 92 priedangos
Alytaus rajonas ne kartą rodė, kad pasirengimas jam nėra vien parodomasis. 2025 metais savivaldybė pirmoji Lietuvoje kartu su Alytaus regionine karo komendantūra parengė ir pasirašė Sąveikos planą. Šiemet jis buvo pakoreguotas, atsižvelgiant į realias situacijas ir poreikius.
Plane aiškiai apibrėžta, kas už ką atsako, kaip veikti valdant krizę, kaip evakuoti gyventojus ir kaip saugoti svarbius objektus. Rajono teritorijoje yra 35 vandenvietės, du valstybinės reikšmės ir vienas didelį pavojų keliantis objektas: „LitPol Link“ transformatorių pastotė Butrimiškių kaime, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sąvartynas Takniškių kaime ir porolono gamykla „Vita Baltic International“ Jurgiškių kaime.
Dar vienas skaičius čia svarbus ne mažiau nei visi kiti: rajone numatytos 92 priedangos, o 11-oje jų jau vyksta atnaujinimo darbai. Susitikime svarstyta ir apie priedangų įrengimą daugiabučių namų rūsiuose. Pasak savivaldybės, tai padėtų ne tik gyventojams, bet ir gelbėjimo tarnyboms, kurios prireikus galėtų veikti greičiau.
Kuo visa tai svarbu gyventojui
Tokie susitikimai dažnai lieka kabinetuose, jei po jų neatsiranda labai konkretaus darbo. Alytaus rajono atveju žinutė kitokia: pasirengimas ekstremaliai situacijai nėra abstrakti strategija, o kasdienis savivaldybės ir kariuomenės komendantūros darbas. Kuo aiškesni planai, tuo mažiau vietos sumaiščiai, kai situacija iš tiesų pasikeičia.
Ir jei šiandien kalbama apie priedangas, evakavimo maršrutus bei kontrmobilumo priemones, tai daroma ne dėl dramatizmo. Daroma todėl, kad rajonas jau dabar nori žinoti, kas veiks pirmą minutę, jei aplinkybės pareikalaus veikti daug greičiau nei įprastai.