Merkinė – nedidelis miestelis prie Nemuno ir Merkio santakos Varėnos rajone. Istorikams tai vieta, kurią Lietuvos valdovai itin vertino dar viduramžiais, o mokslininkams – teritorija, kuri, pasak vietos muziejininko, tyrinėta stebėtinai mažai. Būtent todėl Žygimantas Buržinskas, užaugęs čia, o dabar vadovaujantis Merkinės krašto muziejui, sako, kad gimtinė jį traukia ne tik nostalgija, bet ir gausybe dar neatrastų istorijos klodų.
Buržinskas yra baigęs archeologijos magistro studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, o mokslų daktaro laipsnį apgynė Vytauto Didžiojo universitete menotyros ir architektūrologijos kryptimi. Vis dėlto šios studijos jo neįtikino galutinai įleisti šaknis Vilniuje. Dar būdamas studentas jis pradėjo dirbti Merkinės muziejuje, kuriam dabar ir vadovauja, o šalia to tyrinėja patį miestelį, prikelia primirštas tradicijas ir kuria naujas.
Tėvai atsikraustė, o jis užaugo prie Straujos
Pats Buržinskas savo ryšį su Merkine apibūdina per šeimos istoriją. Jo tėvai, kaip jis sako, yra užeiviai, nusipirkę namus ir pasistatę namą prie Straujos upelio, itin gražioje vietoje.
Užaugau išskirtinėje vietoje, gamtovaizdžiai turbūt iš dalies formavo tą vietos supratimą, pasakoja jis.
Kita vertus, nuo vaikystės jį siejo ir Vilnius, kur gyveno didžioji giminės dalis ir močiutė. Kai kas nors sakydavo, kad žmogaus kaimas yra ten, kur jo seneliai, Buržinskas atsakydavo, kad tuomet jo kaimas – Vilnius. Nepaisant to, jis jau keliolika metų gyvena ir dirba Merkinėje.
Nesakau, kad visą gyvenimą Merkinėje būsiu. Pasižiūrėsim, kaip tas gyvenimas susidėlios. Bet svarbiausias dalykas žmogaus pasirinkimuose yra daryti tai, kas jam įdomu, teigia muziejininkas.
Ne vienas, o kiekvienos kartos keli žmonės
Buržinskas pabrėžia, kad bendruomenės kūrimas nėra vieno žmogaus darbas. Merkinėje, jo žodžiais, yra nedidelė grupelė aktyvių žmonių, o kiekvienoje kartoje vis atsiranda vienas kitas, kuris patraukia miestelį į priekį.
Jo manymu, darbo tikslas nėra vien papasakoti istoriją. Svarbiau turėti vietos naratyvą, tokį pasakojimą, kuris kurtų dabartinį vietos veidą ir sudomintų čia atvykstantį žmogų.
Buvimas čia man yra daugiau nei vien istoriko, muziejininko darbas. Labai aktyviai dalyvauji sprendžiant bendruomenės klausimus, generuojant idėjas dėl perspektyvos, mąstant apie šios vietos ateitį, sako jis.
Prieš kelerius metus, kai Buržinskas tapo laikinuoju muziejaus direktoriumi, Varėnos rajono savivaldybė, pristatydama jį, be kita ko pažymėjo, kad jis gerai pažįsta vietos gyventojus. Pats muziejininkas tam neprieštarauja: užaugęs čia, jis sako žinantis vietos žmones ir išmokęs reaguoti kitaip, nei reaguotų atvykęs į nepažįstamą vietovę.
Merkinės bendruomenė, jo žodžiais, nėra kažkuo išskirtinai ypatinga, tačiau būtent čia, kur istorijos klodų daugybė, o mokslinio dėmesio dar mažai, atsiveria daugiausia erdvės tam, kas vadinama gyvu vietos pasakojimu. Tokį pasakojimą kuria ne tik muziejus, bet ir žmonės, kurie čia lieka, tyrinėja ir grąžina miesteliui tai, kas buvo primiršta.