Nausėda po masinės Rusijos atakos prieš Kyjivą: „Teroras išlieka pagrindiniu Kremliaus karo įrankiu"

600 dronų ir 90 raketų per vieną naktį. Tokio masto ataka prieš Kyjivą šeštadienį tapo dar vienu įrodymu, kad Maskva neketina keisti taktikos — smūgiai į gyvenamuosius rajonus, mokyklas, bažnyčias ir universitetus tebėra kasdienybė. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį į tai sureagavo socialiniame tinkle „X" vienu žodžiu: teroras.

„Naujausias masinis Rusijos smūgis Kyjivui dar kartą įrodo, kad teroras prieš civilius gyventojus išlieka pagrindiniu Kremliaus karo įrankiu", — rašė šalies vadovas. „Šimtai dronų ir raketų, naktį paleistų į gyvenamuosius rajonus, mokyklas ir civilinę infrastruktūrą, tik dar labiau apnuogina Rusijos žiaurumą bei visišką nepagarbą žmogaus gyvybei."

Ne atsitiktinumas, o sistema

Prezidento žodžiai nėra tik diplomatinė retorika. Jie atspindi Rusijos taktiką, kurią Kyjivas ir tarptautiniai stebėtojai fiksuoja jau daugiau nei trejus metus. Masiniai smūgiai į civilinę infrastruktūrą nėra karinės operacijos šalutinis poveikis — tai sąmoningai pasirinkta strategija, skirta palaužti civilių gyventojų valią priešintis.

Vien per pirmuosius penkis 2026-ųjų mėnesius Rusija į Ukrainą paleido kelis tūkstančius dronų ir raketų. Didžioji jų dalis buvo nukreipta ne į fronto liniją, o į miestus, energetikos tinklus, ligonines ir mokyklas. Šeštadienio ataka tapo dar vienu šios statistikos įrašu — per vieną naktį į Ukrainos sostinę paleista 600 dronų ir 90 raketų.

Maskva tokius veiksmus tradiciškai pateikia kaip atsaką į Ukrainos smūgius okupuotose teritorijose, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Rusijos smūgių į civilius objektus ir Ukrainos smūgių į karinius taikinius mastai iš esmės skiriasi.

„Orešnik" — nauja grėsmė civiliams

Ypatingo dėmesio šįkart sulaukė „Orešnik" — vidutinio nuotolio balistinė raketa, kurią Rusija pozicionuoja kaip atsaką į Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, raketa pasiekia viršgarsinį greitį, o civilinės oro gynybos sistemos prieš tokius objektus yra itin ribotos.

Jos panaudojimas prieš miestą, o ne karinį taikinį, siunčia aiškią žinią — Maskvai nerūpi proporcingumas. Kai tokia raketa paleidžiama ne į karinę bazę, o į tankiai apgyvendintą rajoną, pasekmės neišvengiamai sunkios.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad šeštadienio naktį keli miesto rajonai liko be elektros, apgadinta dešimtys pastatų. Tarp jų — ir kultūrinės paskirties objektų, apie kurių sunaikinimą retai išgirstame per pirmąsias naujienų antraštes.

Tarp taikinių — muziejus, bažnyčios, teatras

Tarp apgadintų Kyjivo pastatų minimas legendinis „Černobylio" muziejus, taip pat kelios bažnyčios, universitetų pastatai, teatras ir vienuolynas. „Černobylio" muziejus — ypatinga vieta, įsikūrusi istoriniame Podolės rajone. Jis primena apie didžiausią branduolinę katastrofą žmonijos istorijoje, įvykusią 1986-aisiais, vos už šimto kilometrų nuo Kyjivo.

Simbolinė ironija čia karti. 2022-ųjų pavasarį Rusijos kariuomenė buvo užėmusi pačią Černobylio zoną — kareiviai kasė apkasus radioaktyvioje žemėje, kėlė dulkes, o vėliau paliko teritoriją su dar didesne tarša. Dabar rusų raketa pataikė į muziejų, kuris pasakoja būtent apie tą tragediją.

Bažnyčių ir vienuolyno apgadinimas mieste, kuriame didžioji dalis gyventojų išpažįsta krikščionybę, irgi nėra atsitiktinis. Pasak JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje, per karą užfiksuota dešimtys atvejų, kai Rusijos smūgiai pataikė būtent į maldos namus.

Lietuvos pozicija: parama tęsis

Gitanas Nausėda savo pareiškime aiškiai pasakė: „Rusija bus patraukta atsakomybėn. O mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės."

Šie žodžiai skamba tiek Vilniuje, tiek Briuselyje jau ne vienerius metus, tačiau kiekviena nauja masinė ataka juos išbando iš naujo. Lietuva nuo 2022-ųjų vasario yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal paramos dalį nuo bendrojo vidaus produkto. 2026-ųjų valstybės biudžete paramai Ukrainai numatyta šimtai milijonų eurų, o karinės pagalbos paketai atnaujinami kas kelis mėnesius.

Kol kas konkrečių diplomatijos proveržio ženklų nematyti — Rusija kiekvieną savaitę siunčia naujus smūgius, o Vakarų parama Ukrainai išlieka vieninteliu keliu, kad civilių aukų būtų mažiau.

Kodėl Lietuvai tai svarbu

Lietuvos geopolitinė padėtis paverčia kiekvieną tokį Rusijos veiksmą ne tik užsienio politikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. NATO rytinis flangas — Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija — yra tiesiogiai veikiamas karo Ukrainoje dinamikos. Jei Rusijai pavyktų pasiekti savo tikslus Ukrainoje, Baltijos šalys būtų kitos eilėje.

Lietuva investuoja į oro gynybos sistemas, stiprina NATO integraciją. Šiauliuose dislokuota NATO oro policijos misija veikia sustiprintu režimu, o pernai pradėta dislokuoti Vokietijos brigada. Visos trys Baltijos šalys koordinuoja veiksmus dėl bendrų oro erdvės apsaugos protokolų.

Kas toliau

G. Nausėdos žodžiai — kad Rusija bus patraukta atsakomybėn — nėra vien retorinis pareiškimas. Tarptautinis baudžiamasis teismas jau yra išdavęs arešto orderius Rusijos vadovybei, įskaitant Vladimirą Putiną, dėl karo nusikaltimų. Kiekvienas naujas masinis smūgis į civilius pastatus prideda įrodymų prie bylų, kurios anksčiau ar vėliau pasieks teismą.

Tačiau kol kas akivaizdu viena: 600 dronų ir 90 raketų per vieną naktį — tai ne karo pabaigos ženklas. Tai signalas, kad Maskva neketina sustoti.