Pabradės poligone tylu: JAV kariai išvyko, o kada grįš – nežino niekas

Dar prieš kelis mėnesius Pabradės poligone aidėjo amerikietiškų tankų varikliai, o vietiniai gyventojai jau buvo pratę prie karinės technikos kolonų, lėtai riedančių pro jų kiemus. Dabar to vaizdo nebeliko. Pasibaigus eilinei rotacijai, JAV kariai paliko Lietuvą — ir, skirtingai nei įprasta, naujos pamainos atvykimo data kol kas lieka neaiški.

Šią informaciją BNS patvirtino keli gynybos srityje dirbantys šaltiniai Lietuvos vykdomojoje valdžioje. Visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, tačiau jų žinutė sutampa: JAV karių Lietuvoje šiuo metu nėra, o kada jie grįš — atsakymo neturi niekas. Dalį šios informacijos BNS patvirtino ir prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Ne rotacija, o pauzė

Karių rotacijos yra įprasta NATO praktika. Vienas kontingentas išvyksta, kitas atvyksta per kelias dienas ar savaites — tai neturėtų kelti jokio nerimo. Bet šįkart situacija kitokia: patys šaltiniai pripažįsta, kad nėra aiškaus grafiko, kada atvyks nauji kariai.

Prezidento patarėjas D. Matulionis BNS teigė, kad šis klausimas yra „sprendžiamas darbine tvarka" su JAV administracija. Jo žodžiais, Lietuva tikisi, kad naujas JAV karių kontingentas atvyks „artimiausiu metu", tačiau konkrečios datos įvardinti negalėjo. Toks atsargumas žodžiuose — neįprastas tonas kalbant apie sąjungininkų, kurie Lietuvoje dislokuoti nuo 2019 metų, buvimą.

Kodėl tai svarbu

JAV karių buvimas Lietuvoje nėra vien simbolinis. Nuo 2019-ųjų, kai po Krymo aneksijos buvo sustiprintas rytinis NATO flangas, amerikiečių batalionas rotacijos principu nuolat dislokuojamas Lietuvoje. Tai buvo atsakas į pasikeitusią saugumo situaciją regione — faktiškai, JAV kariai tapo matomiausiu JAV įsipareigojimo ginti Baltijos šalis ženklu.

Per tuos metus Pabradėje apsilankė ne viena JAV karių pamaina. Jie treniravosi kartu su Lietuvos kariuomene, dalyvavo pratybose, o jų technika — nuo tankų „Abrams" iki pėstininkų kovos mašinų „Bradley" — tapo įprastu reginiu rytų Lietuvos keliuose. Vietos bendruomenės priprato ne tik prie karinio triukšmo, bet ir prie ekonominės naudos: kariai leido pinigus vietos parduotuvėse, kavinėse, nuomojosi būstą.

Kas slypi už delsimo

Kelių nepriklausomų šaltinių teigimu, delsimas gali būti susijęs su JAV kariuomenės prioritetų peržiūra globaliu mastu. Pastaraisiais metais Pentagonas vis dažniau signalizuoja, kad Europos saugumas turi tapti labiau europiečių reikalas. Nors oficialiai JAV įsipareigojimas NATO 5-ojo straipsnio gynybai nekinta, praktikoje karių dislokavimo grafikai gali strigti dėl logistikos, biudžeto ar tiesiog besikeičiančių prioritetų Ramiojo vandenyno regione.

Gynybos ekspertai, su kuriais neoficialiai kalbėjosi BNS, sako, kad situacija „nėra dramatiška, tačiau reikalauja dėmesio". Anot jų, net ir laikinas JAV karių nebuvimas neturėtų būti paliktas be platesnio konteksto. „Tai yra priminimas, kad negalime atsipalaiduoti priklausomybėje nuo vieno sąjungininko grafiko", — BNS sakė vienas šaltinis.

Ką sako Lietuvos politikai

Krašto apsaugos ministerija kol kas oficialiai nekomentavo situacijos, nurodydama, kad rotacijos yra darbinis JAV ir Lietuvos kariuomenių reikalas. Tačiau Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai jau išreiškė susirūpinimą. Kai kurie parlamentarai ragina Vyriausybę aktyviau komunikuoti tiek su Vašingtonu, tiek su Lietuvos visuomene — ypač po pastarųjų mėnesių signalų iš kai kurių JAV politikų apie galimą karių Europoje mažinimą.

Prezidentūra laikosi ramesnės pozicijos. D. Matulionis BNS pabrėžė, kad „JAV įsipareigojimas Lietuvos saugumui išlieka nepakitęs" ir kad dabartinė pauzė yra „techninio pobūdžio klausimas, o ne politikos pokytis".

Ką tai reiškia Dzūkijai

Alytaus regionui, esančiam vos už keliasdešimt kilometrų nuo Pabradės poligono, JAV karių buvimas turėjo apčiuopiamą poveikį. Ne tik pratybų triukšmas, bet ir jausmas, kad sąjungininkai yra čia — fiziškai, o ne tik politiniuose pareiškimuose.

Vietos verslininkai pasakoja, kad amerikiečių karių apsilankymai Dzūkijos kavinėse ir degalinėse buvo įprastas reiškinys. Vienas Varėnos rajono verslininkas BNS yra minėjęs, kad karių išlaidos sudarė pastebimą dalį jo savaitės apyvartos. Dabar šis srautas nutrūko.

Dar svarbiau — psichologinis aspektas. Dzūkija yra arčiausiai sienos su Baltarusija esantis regionas. Čia gyvenantys žmonės gerai prisimena 2021-ųjų migrantų krizę, kai Baltarusijos režimas instrumentalizavo neteisėtą migraciją. JAV karių buvimas tuomet suteikė papildomo saugumo jausmo. Dabar, kai jų nėra, šis klausimas vėl tampa aktualus.

Kas toliau

Kol kas aišku tik tiek: JAV kariai išvyko, o nauji dar neatvyko. Kiek tai truks — savaitę, mėnesį ar ilgiau — priklauso nuo Vašingtono ir Vilniaus derybų, kurių detalės nėra viešos.

Viena vertus, NATO rytinio flango stiprinimas tęsiasi: Vokietijos brigada Lietuvoje jau formuojama, o kitų NATO šalių kariai rotuojasi pagal grafiką. Kita vertus, JAV — didžiausia NATO karinė galia, ir jų matomo buvimo trūkumas net ir laikinai gali būti interpretuojamas kaip signalas.

2026-ųjų birželį Lietuva laukia atsakymo. Ne apie tai, ar JAV yra sąjungininkė — tuo niekas neabejoja. O apie tai, kaip greitai sąjungininkų kariai vėl atsiras Pabradės poligone ir Dzūkijos keliuose.