Pusė milijono eurų ir krepšinio arena: VTEK aiškinasi, ar Benkunsko kelionė į Ispaniją buvo dovana

Vilniaus „Ryto" triumfas Badalonos arenoje dar nebuvo spėjęs nutilti, kai į istoriją įsiterpė kitas garsas — ne ovacijų, o klausimų. Mat tarp tų, kurie gegužės vakarą Ispanijoje stebėjo lemiamas Čempionų lygos rungtynes iš pačių geriausių vietų, buvo ne tik krepšinio gerbėjai. Ten, prie pat parketo, sėdėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, jo sutuoktinė ir savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Dabar šią kelionę narsto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Ir klausimas, kurį jie kelia, yra kur kas platesnis nei viena Ispanijos arena ar vieno mero dalyvavimas.

Kas užkliuvo etikos sargams

Antradienį VTEK surengė posėdį, kuriame svarstė gautą pranešimą. Jį pateikė partijos „Lietuva–VISŲ" pirmininkas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Politikas prašė įvertinti, ar galimybė stebėti rungtynes iš išskirtinių vietų prie parketo — kurios paprastai yra ribotos ir turi reikšmingą komercinę vertę — galėtų būti laikoma dovana ar kita nauda.

VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė po posėdžio patvirtino: komisija nusprendė rinkti papildomą informaciją. „Šiandien posėdyje komisija vertino pranešimą dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, jo sutuoktinės bei administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko dalyvavimo Vilniaus „Ryto" krepšinio rungtynėse Badalonoje", — žurnalistams sakė V. Aleksejūnė. Pasak jos, komisija nusprendė susirinkti papildomą informaciją ir vėliau spręs dėl tolesnių veiksmų.

Du klausimai, ne vienas

A. Nemunaičio kreipimasis iš esmės kelia du atskirus klausimus. Pirmasis — ar bilietai į išskirtines vietas prie parketo gali būti laikomi dovana. Čempionų lygos finalo bilietai į VIP zoną komercinėje rinkoje kainuoja šimtus eurų, o kai kuriais atvejais tokios vietos iš viso neparduodamos — jos rezervuojamos rėmėjams, partneriams arba klubo kvietimu.

Antrasis — dar platesnis. Savivaldybė priima sprendimus dėl profesionalių sporto klubų finansavimo. Vilniaus „Rytas" reguliariai gauna savivaldybės paramą — ir ne tik pinigais, bet ir infrastruktūros prieinamumu. Tą pačią dieną, kai tapo žinoma apie VTEK sprendimą, paaiškėjo, kad sostinės savivaldybės taryba Čempionų lygoje triumfavusiai komandai skyrė 500 tūkst. eurų premiją.

Taigi, situacija sudėtinga: savivaldybė, kuri skiria pusę milijono eurų klubui, ir meras, kuris stebi to klubo rungtynes iš VIP vietos. Ar tai interesų konfliktas, ar įprasta miesto atstovavimo praktika — atsakys VTEK.

Avulio faktorius

A. Nemunaitis savo kreipimesi prašė VTEK įvertinti dar vieną aspektą — viešojoje erdvėje užfiksuotą Vilniaus mero bendravimą neformalioje aplinkoje su verslininku Arvydu Avuliu. Jo vadovaujama verslo grupė Vilniuje vysto reikšmingus projektus ir turi interesų, susijusių su savivaldybės sprendimais.

Tai ne pirmas kartas, kai A. Avulio ir Vilniaus politikų ryšiai patenka į viešąją erdvę. Verslininko valdoma „Hanner" yra viena didžiausių nekilnojamojo turto vystytojų Vilniuje, o savivaldybės sprendimai dėl detaliųjų planų, statybos leidimų ar infrastruktūros plėtros tiesiogiai veikia jo verslo interesus. Bendravimas krepšinio rungtynių aplinkoje — net ir neformalus — gali kelti skaidrumo klausimų.

Ką tai reiškia Alytui ir regionui

Nors istorija sukasi apie Vilnių, ji turi reikšmės ir regionų savivaldybėms. VTEK praktika, susiformavusi nagrinėjant sostinės atvejus, vėliau taikoma visoje Lietuvoje. Jei komisija nuspręstų, kad dalyvavimas sporto rungtynėse klubo kvietimu yra laikytina dovana, tai pakeistų praktiką ir mažesniuose miestuose.

Dzūkijos regiono savivaldybėse — Alytuje, Varėnoje, Lazdijuose — taip pat veikia sporto klubai, gaunantys savivaldybės finansavimą. Merai ir tarybos nariai dalyvauja varžybose, priima sprendimus dėl paramos. Aiški VTEK pozicija dėl to, kur baigiasi atstovavimas ir prasideda asmeninė nauda, padėtų išvengti pilkųjų zonų.

Kas toliau

VTEK kol kas nėra priėmusi sprendimo iš esmės. Komisija renka papildomą medžiagą, o tai reiškia, kad galutinis verdiktas gali būti paskelbtas po kelių savaičių ar net mėnesių. V. Aleksejūnė patvirtino, kad komisija „vėliau posėdyje spręs dėl tolesnių veiksmų".

Pati situacija yra geras priminimas, kad etikos klausimai valdžioje retai būna juodai balti. Kartais svarbesnė už patį sprendimą yra vieša diskusija — kas yra dovana, o kas — darbo dalis, kai esi miesto meras.

V. Benkunskas kol kas viešai nekomentavo nei VTEK sprendimo, nei A. Nemunaičio kreipimosi turinio.

Platesnis politinis kontekstas

V. Benkunsko situacija įdomi ir tuo, kad ji atskleidžia tam tikrą modelį: kuo arčiau valdžia prie sporto, tuo sunkiau atskirti atstovavimą nuo asmeninės naudos. Kai meras vyksta į užsienį palaikyti miesto komandos — tai pareigos dalis? Arba laisvalaikis su sutuoktine? VTEK praktikoje riba tarp šių dviejų dalykų nėra automatiškai aiški.

Prisiminkime, kad tai ne pirmas kartas, kai Vilniaus politikai susiduria su etikos klausimais. Buvę sostinės merai taip pat yra gavę VTEK pastabų dėl dovanų politikos, komandiruočių ar interesų konfliktų. Tendencija rodo: kiekvienas atvejis formuoja precedentą kitam.

Kodėl papildoma medžiaga — ne sprendimas

VTEK sprendimas „rinkti papildomą medžiagą" yra standartinė procedūra, kai pradinio pranešimo nepakanka galutiniam vertinimui. Tai nereiškia nei kad pažeidimas nustatytas, nei kad jo nėra — tai tik pripažinimas, kad klausimas vertas išsamesnio tyrimo.

Vis dėlto pats faktas, kad komisija ėmėsi šio pranešimo, yra signalas. VTEK atmeta nemažą dalį kreipimųsi kaip nepagrįstų vos susipažinusi su jų turiniu. Tai, kad Benkunsko atveju pradėtas papildomas medžiagos rinkimas, rodo: klausimas nėra tuščias.