Sprogmenys ir istoriniai radiniai pakeitė planus: Atgimimo aikštė bus be požeminės aikštelės

Kai prieš pusantrų metų Klaipėdos centre buvo pradėta Atgimimo aikštės rekonstrukcija, mažai kas tikėjosi, kad statybininkus pasitiks Antrojo pasaulinio karo aidas. 2024-ųjų spalį atliekant archeologinius kasinėjimus teritorijoje buvo aptikti 27 sprogmenys — tiek, kad teko skelbti ekstremalią situaciją, o darbai sustojo mėnesiams. Dabar, 2026-ųjų gegužę, miestas pagaliau priėmė sprendimą — rekonstrukcija tęsiama, tačiau su esminiu pokyčiu. Požeminės aikštelės nebus.

„Pasirinkome subalansuotą kelią — sutvarkyti aikštę taip, kad ji taptų pilnaverte miesto erdve žmonėms", — sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. — „Atgimimo aikštės ateitis Klaipėdai yra per daug svarbi, kad liktų neapibrėžta ar amžiams įstrigusi tarp skirtingų scenarijų."

Sprogmenų virtinė, sustabdžiusi darbus

2024-ųjų vasarą pradėti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbai buvo ambicingi — daugiau nei 21 milijono eurų vertės rangos kontraktas, kurį laimėjo bendrovė „Infes", turėjo būti baigtas iki 2027 metų gruodžio. Projekte buvo numatyta ne tik sutvarkyti antžeminę aikštės dalį, bet ir įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę — sprendimas, kurio seniai laukė miesto centro gyventojai ir lankytojai.

Tačiau spalį viskas sustojo. Archeologinių tyrimų metu buvo aptikti pirmieji sprogmenys — iš viso 27. Teritorijoje paskelbta ekstremali situacija, kariuomenės išminuotojai pradėjo darbą, tačiau jį apsunkino dar vienas atradimas — tose pačiose vietose rastos 52 istorinės struktūros, kurias Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino vertingomis ir saugomomis jų radimo vietoje.

Tai reiškė, kad išminuotojai negalėjo tiesiog iškasti visko, kas po žeme. Jie ištyrė 12 vietų, identifikuotų magnetometru atlikus teritorijos tyrimą — nustatyta metalo fragmentų, tačiau sprogmenų jose nebuvo. Likusi teritorija liko nepatikrinta būtent dėl archeologinių radinių, kurių negalima judinti.

Gegužės 26 dieną Ekstremalių situacijų operacijų centras pagaliau pritarė sprendimui atšaukti ekstremalią situaciją — visi rasti sprogmenys išvežti ir neutralizuoti.

Kas keičiasi: požeminės aikštelės atsisakoma

Sprendimas, kurį priėmė Klaipėdos savivaldybė, yra esminis. Kadangi po žeme rastos struktūros turi išlikti vietoje, dviejų aukštų požeminės stovėjimo aikštelės statyti nebegalima. Vietoj to rekonstrukcija vyks tik antžeminėje dalyje.

Pasak savivaldybės, architektūrinė idėja ir pats projektas keisis tik tiek, kiek techniškai buvo susiję su požemine dalimi. Automobilių aikštelės įvažiavimai bei išvažiavimai, lifto bei laiptinių vietos funkciškai virs aikštės grindiniais. Elementai, kurie buvo numatyti požeminei daliai, bus pakeisti funkciniu aikštės plotu.

Praktiškai tai reiškia, kad klaipėdiečiai gaus atnaujintą, šiuolaikišką miesto aikštę, bet be planuotos požeminės infrastruktūros. Kultūros paveldo išsaugojimas derinamas su viešosios erdvės atnaujinimu — dviejų, atrodytų, prieštaringų interesų kompromisas.

Naujas konkursas ir kas laukia rangovų

Dėl pasikeitusių darbų apimčių artimiausiu metu bus skelbiamas naujas viešųjų pirkimų konkursas. Ankstesnį, kurį laimėjo „Infes", teks peržiūrėti, nes darbų specifikacija keičiasi iš esmės.

Kiek laiko užtruks naujas konkursas ir kada darbai vėl prasidės, savivaldybė kol kas neįvardija. Aišku viena — 2027 metų gruodžio terminas, numatytas pradiniame kontrakte, greičiausiai nebėra realus.

„Šis projektas Klaipėdai yra svarbus ne tik kaip infrastruktūros objektas. Tai miesto centro erdvė, kuri turi būti gyva, patogi žmonėms ir reprezentuojanti miestą. Todėl nuosekliai judame į priekį ir imamės konkrečių veiksmų, kad Atgimimo aikštė būtų užbaigta", — tvirtino A. Vaitkus.

Istorinis sluoksnis po centrine aikšte

Tai, kad po Klaipėdos centrine aikšte slypi istoriniai klodai, archeologams nebuvo staigmena. Klaipėda kaip miestas gyvuoja nuo XIII amžiaus, o Atgimimo aikštės teritorija per šimtmečius buvo ir turgavietė, ir administracinis centras, ir vieta, kuri Antrojo pasaulinio karo metais patyrė intensyvų bombardavimą. Sprogmenų aptikimas tokioje vietoje — ne anomalija, o priminimas, kad miestas stovi ant karo palikimo.

Panaši situacija prieš kelerius metus buvo ir Vilniuje, kai Lukiškių aikštės rekonstrukcijos metu taip pat rasti istoriniai artefaktai, o prieš dešimtmetį Kauno rotušės aikštės tvarkymo darbai atidengė senųjų pamatų fragmentus. Kiekvienu atveju projektai buvo koreguojami, kad išsaugotų radinius, ir kiekvienu atveju tai pailgino terminus bei padidino sąnaudas. Klaipėda šiuo atžvilgiu nėra išimtis — tai veikiau taisyklė, kai kalbama apie senamiesčio teritorijas.

Ką reiškia atsisakymas požeminės aikštelės

Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės idėja Atgimimo aikštėje gyvavo ne vienerius metus. Klaipėdos centras nuolat susiduria su automobilių statymo problema, o dviejų aukštų aikštelė po pagrindine miesto erdve būtų išsprendusi dalį šios įtampos. Dabar, kai sprendimas priimtas ne jos naudai, miestui teks ieškoti alternatyvų.

Kita vertus, daugelis Europos miestų pastaraisiais metais sąmoningai mažina automobilių prieinamumą centrinėse dalyse, pirmenybę teikdami pėstiesiems, dviračiams ir viešajam transportui. Atgimimo aikštės atveju istoriniai radiniai privertė priimti sprendimą, kuris šiaip jau atitinka šiuolaikinę miestų planavimo kryptį — nepriklausomai nuo to, ar ta kryptis buvo sąmoningas pasirinkimas.

Artimiausiais mėnesiais aikštėje bus vykdomi vertingųjų sluoksnių išsaugojimo darbai, o lygiagrečiai rengiamas naujas konkursas. Savivaldybė kol kas neskelbia konkrečių terminų, tačiau signalas aiškus — projektas nebus užkonservuotas.