Trakų pilies kieme liepos 16-ąją baigiasi šešių parų žygis, per kurį senoji ir naujoji Sausumos pajėgų vėliavos keliavo iš Klaipėdos iki Trakų. Kariai jas perdavinėjo vieni kitiems dieną ir naktį, todėl pats maršrutas tapo ne vien ceremonija, o aiškiai matomu tarnybos tęstinumo ženklu.
Ką kariuomenė pakeičia iš tiesų
Pagal kariuomenės sprendimą dabartinė Sausumos pajėgų vėliava, kurioje matyti Gediminaičių stulpai raudoname fone, taps visos Lietuvos kariuomenės vėliava. Į rikiuotę stos naujoji vėliava su Sausumos pajėgų ženklu.
Kariuomenė aiškina, kad iki šiol Sausumos pajėgos neturėjo atskiros reprezentacinės žygio vėliavos. Sprendimas priimtas po beveik metus trukusio simbolikos vertinimo, konsultacijų su istorikais ir heraldikos specialistais. Taip siekta suvienodinti naudojamą simboliką ir suderinti tarnybos ženklus su žygio vėliavomis.
Tai atrodo kaip formalus pakeitimas, bet kariuomenėje simboliai niekada nebūna vien papuošimas. Vėliava žymi, kas yra vienetas, kaip jis pristato save išorėje ir kokią istoriją nori pasakoti apie tęstinumą. Būtent todėl tokie sprendimai paprastai daromi atsargiai, o ne per vieną dieną.
Šešių parų žygis iš Klaipėdos iki Trakų tą logiką gerai parodo. Vėliavos keliavo per rankas, per parą ir per skirtingus vienetus, todėl ceremonija įgauna ne tik iškilmingą, bet ir labai žemišką prasmę: kiekvienas perdavimas rodo, kad kariuomenės tradicija gyva tik tol, kol ją kas nors neša toliau.
Trakų pilies kieme šiandien bus galima matyti ne tik iškilmingą eilę. Čia atsiveria ir paprastesnis vaizdas: viena vėliava pereina į platesnę Lietuvos kariuomenės simboliką, kita pradeda naują Sausumos pajėgų etapą. Tokie pokyčiai paprastai nekelia triukšmo, bet jie ilgai išlieka matomi.