Vanago gynėja teisme reikalauja atsakymo: ar Dakaro lenktynininkas buvo slapčia sekamas?

Benediktas Vanagas Dakaro trasose yra praleidęs daugiau valandų nei dauguma vairuotojų — Lietuvos keliuose per visą gyvenimą. Jo vardas dešimtmečius asocijavosi su greičiu, ištverme ir pergale. Tačiau šį antradienį jis sėdėjo ne prie ralio automobilio vairo, o Vilniaus teismo salėje — ir klausėsi, kaip jo gynėja kelia klausimus, galinčius apversti visą bylą aukštyn kojomis.

Baudžiamoji byla, kurioje B. Vanagas kaltinamas kreditoriniu sukčiavimu, sostinės teisme nagrinėjama jau kurį laiką. Kaltinimai taip pat pateikti jo vadovaujamam Nacionaliniam automobilių klubui (NAK) ir Godai Mankutei — bendrovės „Gerdista" vadovei, kuri, pasak bylos duomenų ir ne vieno liudytojo parodymų, buvo įkurta specialiai sportininko poreikiams.

Kas užkliuvo prokuratūrai

Prokurorų manymu, „Gerdista" gavo šimtatūkstantinę Europos Sąjungos paramą Lietuvos kaimiškų vietovių plėtros projektui, tačiau projektas buvo tik imituotas. Pasak kaltinamojo akto, reali veikla nevyko, o pinigai galėjo būti panaudoti kitiems tikslams.

Vis dėlto, dar prieš bylai pasiekiant teismą, G. Mankutės įmonė pasirašė taikos sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra ir grąžino visas lėšas. Gynybos požiūriu, tai turėjo būti taškas: jei pinigai grąžinti, o nesusikalbėjimas dėl jų panaudojimo išspręstas civiline tvarka, kriminalinio persekiojimo pagrindo nėra.

Tokia linija byla buvo gynybos pagrindas nuo pat pradžių. Šį antradienį advokatė Dovilė Šakalienė nuėjo dar toliau.

Dvylika metų prieš prokuratūrą

„Esu jau dvylika metų prieš prokuratūrą", — posėdyje pareiškė D. Šakalienė, ir, pasak 15min šaltinių, jos tonas buvo ne ginamasis, o puolamasis. Ji pareikalavo, kad teismas išsiaiškintų esminį klausimą: kodėl iš viso buvo nuspręsta stabdyti B. Vanago verslo bei sporto užmojus baudžiamojo persekiojimo būdu?

Dar daugiau — gynėja iškėlė prielaidą, kad prieš sportininką galėjo būti renkama kriminalinės žvalgybos informacija. Konkrečiai D. Šakalienė klausė, ar B. Vanagas buvo slapčia sekamas, ar buvo siekiama surinkti jį galimai kompromituojančią medžiagą.

Tai nėra eilinis gynybos triukas. Leidimas manyti, kad byla gali būti ne tik teisinė, bet ir operatyvinio pobūdžio, keičia visą bylos kontekstą. Jei teismas pripažintų, kad kriminalinė žvalgyba buvo naudota netinkamai, tai galėtų reikšti, jog pati byla neturi teisėto pagrindo.

Prokuroro atsakymas — du žodžiai

Prokuroras Darius Karčinskas, kuruojantis bylą, į D. Šakalienės pretenzijas atsakė trumpai. Pasak 15min šaltinių, jis pradėjo nuo dviejų žodžių — kokių konkrečiai, šaltinis nedetalizuoja, tačiau tonas buvo griežtas.

Prokuroro pozicija nuo pat pradžių aiški: kaltinimai pagrįsti, paramos lėšų panaudojimo imitavimas yra ne civilinis ginčas, o galimai nusikalstama veika. Tai, kad pinigai vėliau grąžinti, prokuratūros vertinimu, nepanaikina paties veikos fakto.

Tačiau gynybos iškeltas klausimas dėl kriminalinės žvalgybos metodo naudojimo byloje yra rimtas. Jei paaiškėtų, kad toks metodas buvo taikytas nepagrįstai, byla galėtų subyrėti dar iki nuosprendžio.

Procesas tęsiasi

Kol kas byla nagrinėjama sklandžiai. Teismas išklauso liudytojus, nagrinėja dokumentus. G. Mankutės įmonės taikos sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra yra faktas — tai reiškia, kad valstybė jau atgavo lėšas. Liko atsakyti, ar tai, kas įvyko, yra nusikaltimas, ar administracinis nesusipratimas.

B. Vanagas — ne eilinis kaltinamasis. Jo, kaip Dakaro ralio dalyvio, šlovė yra tarptautinė, o tai suteikia bylai papildomo rezonanso. Kiekvienas posėdis stebimas ne tik teisininkų, bet ir sporto bendruomenės. Jei paaiškėtų, kad byla neturi tvirto pagrindo, tai būtų skaudus smūgis prokuratūros reputacijai. Jei, priešingai, kaltinimai pasitvirtintų — Lietuva turėtų vieną garsiausių teistumų tarp sporto elito.

Teismo sprendimas, tikėtina, dar toli. Bet šio antradienio posėdis parodė, kad gynyba ne tik ginasi — ji perėjo į puolimą, klausdama, kas ir kodėl iš viso pradėjo šią istoriją.

Dakaro legenda teisiamųjų suole — kontekstas

B. Vanago ryšys su Dakaro raliu tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Jis yra vienas labiausiai atpažįstamų Lietuvos sportininkų tarptautinėje arenoje — jo vardas žinomas ne tik automobilių sporto gerbėjams, bet ir plačiajai visuomenei. Būtent ši šlovė suteikia bylai ypatingą atgarsį.

Nacionalinis automobilių klubas (NAK), kuriam B. Vanagas vadovauja, taip pat yra atsidūręs kaltinamųjų sąraše. Tai organizacija, vienijanti automobilių entuziastus ir organizuojanti renginius. Prokurorų akimis, NAK galėjo būti naudojamas kaip priedanga paramos lėšoms gauti.

Pati G. Mankutė, bylos duomenimis, vadovavo „Gerdistai", kuri, pasak ne vieno liudytojo, buvo įkurta išskirtinai B. Vanago poreikiams. Šios įmonės vaidmuo yra centrinis — būtent per ją, pasak prokurorų, buvo gauta ir galimai netinkamai panaudota ES parama.

Ką tai reiškia verslo aplinkai

Ši byla turi platesnę reikšmę nei vieno sportininko likimas. Jei teismas pripažintų, kad ES paramos lėšų grąžinimas nepanaikina baudžiamosios atsakomybės, tai taptų precedentu visiems paramos gavėjams. Kita vertus, jei gynybos argumentai pasitvirtintų ir byla būtų pripažinta nepagrįstai pradėta, tai keltų klausimų dėl prokuratūros veiksmų atrankos — kodėl buvo pasirinktas būtent šis atvejis, o ne kiti, kuriuose ES parama galimai panaudota netinkamai.

Taikos sutarties su Nacionaline mokėjimų agentūra faktas byloja, kad valstybė jau atgavo tai, ką buvo praradusi. Teisiškai lieka atsakyti į vieną klausimą: ar tai, kas įvyko tarp sutarties pasirašymo ir jos pažeidimo, yra nusikaltimas, ar sutarties pažeidimas — ir nieko daugiau.

Artimiausi posėdžiai turėtų parodyti, ar teismas tenkins gynybos prašymą gilintis į bylos ištakas ir galimą kriminalinės žvalgybos metodo taikymą. Atsakymas į šį klausimą gali nulemti ne tik B. Vanago, bet ir visos prokuratūros veiksmų šioje byloje vertinimą.