100 komandų, 12 šalių — Alytaus trylikametės finišavo ketvirtos

Kai trenerė Giedrė Baranauskienė prieš turnyrą pasakė merginoms, kad teks žaisti prieš komandas, kurių pavadinimų jos net nėra girdėjusios, viena iš auklėtinių paklausė: „O jos tikrai stipresnės už mus?" Ne iš akiplėšiškumo — iš smalsumo. Tokio, kokį gali turėti tik trylikametė, dar nespėjusi suprasti, kad kartais varžovas tikrai gali būti greitesnis. Bet būtent šis klausimas nusako visą turnyrą.

Birželio 5–7 dienomis Vilniuje vykusiame tarptautiniame jaunimo krepšinio turnyre „Matas Buzelis Cup" Alytaus sporto centro U13 mergaičių komanda ne tik atsakinėjo į šį klausimą kiekvienose rungtynėse — jos jį pavertė pareiškimu. Tarp maždaug šimto komandų, atvykusių iš dvylikos valstybių, alytiškės finišavo ketvirtos.

Turnyras, kuriame nėra atsitiktinumų

„Matas Buzelis Cup" jau antrus metus iš eilės sutraukia jaunąjį krepšinio elitą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Švedijos, Ukrainos ir kitų šalių. Turnyro pavadinimas — neatsitiktinis: Matas Buzelis, pats dar paauglystėje išvykęs į JAV ir šiuo metu rungtyniaujantis NBA, savo vardu remia jaunųjų krepšininkų ugdymą.

Alytaus SRC komandai tai buvo trečiasis tokio masto tarptautinis turnyras šį sezoną. Prieš tai merginos dalyvavo varžybose Lenkijoje ir Latvijoje, tačiau „Matas Buzelis Cup" išsiskyrė dalyvių skaičiumi ir geografija. Tris dienas trukusiame turnyre kiekviena komanda sužaidė po penkerias–šešerias rungtynes — fizinis krūvis buvo toks, kokį retai patiria tokio amžiaus sportininkės.

„Kai kurios merginos po trečios dienos tiesiog sėdėjo rūbinėje ir tylėjo — ne iš nusivylimo, o todėl, kad buvo išspaustos iki paskutinio lašo", — po turnyro pasakojo trenerė G. Baranauskienė. Tačiau pridūrė, kad būtent toks krūvis ir atskleidžia, kas iš tiesų nori žaisti rimtai.

Viltė, kurią pastebėjo visi

Ypatingo įvertinimo turnyre sulaukė komandos žaidėja Viltė Grubytė. Ji buvo išrinkta naudingiausia Alytaus sporto centro komandos krepšininke — apdovanojimas, kuris turnyro kontekste skamba dar solidžiau žinant, kad komandoje buvo žaidėjų, jau kviestų į Lietuvos jaunučių rinktinės stovyklas.

Viltės žaidimo stilius — agresyvus, bet protingas. Ji nėra ta žaidėja, kuri ima kamuolį ir bėga pati. Ji skaito aikštę, mato laisvus komandos draugus ir neskuba priimti sprendimų, kurių nereikia priimti. Trenerės teigimu, būtent toks brandumas trylikos metų amžiuje yra retas ir išskirtinis.

Tačiau komandos sėkmė nebuvo vienos žaidėjos nuopelnas. Gynyboje Alytaus komanda demonstravo koordinuotą darbą, kuris leido neutralizuoti greitesnes varžoves. Puolime — kantrybę ieškant geriausio metimo, o ne pirmo pasitaikiusio. Tai yra brandaus krepšinio požymiai, kuriuos ne visada pavyksta išugdyti net ir vyresnėms komandoms.

Kodėl ketvirta vieta yra daugiau nei atrodo

Ketvirta vieta tarp šimto komandų skamba beveik kaip prizinė — ir iš tikrųjų taip ir yra, kai kalbame apie tokio masto turnyrą. Alytiškės pralaimėjo tik toms komandoms, kurios galiausiai dalinosi prizines vietas, o keliose rungtynėse skirtumas buvo mažesnis nei penki taškai.

Palyginimui: 2025 metais tame pačiame turnyre analogiška Alytaus komanda užėmė dvyliktą vietą. Pažanga per vienerius metus — aštuonios pozicijos aukštyn. Tai rodo ne tik individualų žaidėjų augimą, bet ir sistemingą trenerių darbą, kuris nenutrūksta pasibaigus sezonui.

„Mes dirbame ištisus metus. Vasarą merginos turi individualias užduotis, rudenį pradedame nuo fizinio pasirengimo, žiemą — taktika. Pavasarį jau važiuojame į turnyrus ir ten matome, ar viskas veikia", — pasakojo G. Baranauskienė.

Alytaus krepšinio mokykla: ne tik pavieniai talentai

Alytaus sporto centras per pastaruosius penkerius metus išaugino ne vieną žaidėją, pasiekusį Lietuvos jaunimo rinktines. 2024 metais net trys centro auklėtiniai buvo pakviesti į Lietuvos U16 rinktinės stovyklą. Pernai mergaičių U14 komanda tapo Lietuvos mokyklų žaidynių vicečempione.

Tai nėra atsitiktinumas. Alytus, turintis apie 50 tūkstančių gyventojų, pagal krepšinio talentų tankį vienam gyventojui konkuruoja su didmiesčiais. Priežastis paprasta: mieste veikia kelios stiprios krepšinio piramidės — nuo pradinių klasių iki sporto centro, o treneriai dirba su vaikais nuo pirmos klasės.

Tačiau iššūkių taip pat nestinga. Salės — perpildytos, treniruočių laikas — ribotas, o didžioji dalis tėvų patys vežioja vaikus į varžybas po visą Lietuvą ir užsienį. Vien į „Matas Buzelis Cup" turnyrą tėvai organizavo bendrą kelionę autobusu.

Kas toliau?

Po turnyro komanda turės trumpą pertrauką, o vasarą dauguma žaidėjų dalyvaus stovyklose — tiek Alytuje, tiek Druskininkuose, tiek Palangoje. Rudenį prasidės naujas sezonas su ambicingesniu tikslu: patekti tarp trijų geriausių Lietuvos U14 komandų.

Trenerė G. Baranauskienė sako, kad šis turnyras jai parodė vieną dalyką: merginos nebebijo. „Prieš metus jos eidavo į aikštę prieš latves ar lenkes ir jau iš veidų matydavai abejonę. Dabar to nėra. Dabar jos eina ir žino, kad gali. O tai yra pusė pergalės."

Vasaros pradžioje, kai dauguma trylikamečių svajoja apie atostogas, šios dvylika merginų tikriausiai jau planuoja, ką reikės padaryti, kad rudenį ketvirta vieta virstų trečia. Arba antra. O gal — pirma.

DUK

Šaltiniai