300 parlamentarų Vilniuje: kaip NATO asamblėjos sesija keičia Lietuvos vaidmenį Aljanse

Kol Lietuvos visuomenėje diskutuojama apie gynybos finansavimą ir šalies saugumo ateitį, Vilniuje, Seimo rūmuose, gegužės 30 dieną prasideda aukščiausio lygio tarptautinis renginys, kurio sprendimai tiesiogiai liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją. NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija pirmą kartą vyksta Lietuvoje — ir tai ne atsitiktinumas, o signalas, kad Aljanso parlamentinė diplomatija persikelia į regioną, kuriame saugumo klausimai nėra teoriniai.

Beveik 400 parlamentarų iš 54 valstybių

Sesijoje dalyvaus beveik 300 parlamentarų iš 32 NATO valstybių narių ir apie 80 atstovų iš kitų 22 valstybių partnerių bei tarptautinių organizacijų. Toks mastas — bene didžiausias parlamentinis renginys, kada nors vykęs Vilniuje tarptautinės politikos srityje.

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Šarūnas Birutis pabrėžė, kad Vilniuje vykstanti sesija dar kartą patvirtina Lietuvos vaidmenį kaip aktyvios ir patikimos transatlantinės bendruomenės narės. „Tai ne tik aukšto lygio politinis renginys, bet ir aiškus signalas, kad NATO parlamentinė diplomatija vyksta arti regionų, kuriems saugumo klausimai nėra teoriniai", — sakė jis.

Darbotvarkė: gynyba, Ukraina, hibridinės grėsmės

Sesijos programa apima kelias esmines temas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kolektyvinės gynybos stiprinimui, Ukrainos rėmimui, atsparumui hibridinėms grėsmėms ir strateginių išteklių saugojimui didinant gynybos išlaidas. Taip pat bus kalbama apie investicijas į partnerystes strategiškai svarbiuose regionuose bei gynybai kritiškai svarbių technologijų sistemų vystymą ir jų integravimą į NATO gynybos planus.

Šeštadienį ir sekmadienį, gegužės 30–31 dienomis, vyks NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų ir politinių grupių posėdžiai. Pirmadienį, birželio 1 dieną, įvyks plenarinė sesija, kurios pabaigoje numatoma priimti deklaraciją — dokumentą, atspindintį bendrą parlamentarų poziciją svarbiausiais Aljanso saugumo klausimais.

Parlamentinė dimensija — ne ceremonialas

NATO Parlamentinė Asamblėja nėra vien simbolinis forumas. Tai tarpparlamentinė organizacija, kurioje NATO valstybių parlamentarai kartu su asocijuotais Asamblėjos nariais bei kitų šalių partneriais aptaria jiems ir visam Aljansui rūpimus klausimus politikos, saugumo ir ekonomikos srityje.

Šarūnas Birutis akcentavo, kad būtent šioje erdvėje nacionalinių parlamentų atstovai derina politinius požiūrius, stiprina visuomenių palaikymą NATO sprendimams ir siunčia aiškią žinią apie Aljanso vienybę. „Parlamentinė dimensija yra esminė tam, kad NATO sprendimai turėtų tvirtą demokratinį pagrindą", — pabrėžė politikas.

Praktiškai tai reiškia, kad Vilniuje priimti sprendimai ir formuluotės vėliau atsiduria nacionalinių parlamentų darbotvarkėse, formuoja politinę valią ir leidžia greičiau priimti sprendimus, kurių reikia Aljanso saugumui užtikrinti.

Kodėl Vilnius?

Lietuvai ši sesija svarbi keliais aspektais. Pirma, tai patvirtina, kad po 2023 metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje šalis išlieka aktyvi Aljanso politikos dalyvė, o ne pasyvi gynybos vartotoja. 2023 metų liepą Vilnius priėmė 31 valstybės vadovų ir vyriausybių delegacijas — tai buvo didžiausias tarptautinis renginys nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Dabar, po trejų metų, parlamentinė dimensija pratęsia šį matomumą ir patvirtina, kad Lietuva Aljanse matoma ne tik kaip gynybos išlaidų pavyzdys.

Antra, sesijos darbotvarkėje dominuojančios temos — kolektyvinė gynyba, atsparumas hibridinėms grėsmėms, investicijos į partnerystes — yra būtent tai, kas rūpi Lietuvai kaip rytinei NATO sienai. Tai ne atsitiktinis darbotvarkės pasirinkimas, o atspindys to, kad Baltijos šalių saugumo situacija yra vienas centrinių Aljanso klausimų.

Taip pat svarbu, kad renginys vyksta parlamentiniu, o ne vykdomosios valdžios lygmeniu. Tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai turi tiesioginę prieigą prie kolegų iš kitų valstybių, gali diskutuoti apie regioninius saugumo klausimus ir formuoti bendrą poziciją prieš jai pasiekiant vyriausybių lygmenį.

Hibridinės grėsmės ir technologijų lenktynės

Tarp sesijos prioritetų išskirtinai minimas atsparumas hibridinėms grėsmėms — tai atspindi pastarųjų metų realybę, kai NATO šalys susiduria ne tik su konvencinėmis, bet ir su kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis, energetiniu spaudimu ir diversijomis prieš kritinę infrastruktūrą. Lietuva, būdama rytinėje Aljanso dalyje, šias grėsmes patiria tiesiogiai — nuo kibernetinių atakų prieš valstybines institucijas iki koordinuotų migracijos srautų iš Baltarusijos.

Kitas darbotvarkės akcentas — gynybai kritiškai svarbių technologijų vystymas. Dirbtinis intelektas, autonominės sistemos, kosminės technologijos ir kvantinė kompiuterija jau dabar keičia gynybos pobūdį, ir Aljansui būtina užtikrinti, kad šios technologijos būtų integruojamos į gynybos planus greičiau nei potencialūs priešininkai sugeba prisitaikyti.

Kas toliau

Sesijos pabaigoje numatoma priimti deklaraciją — tai bus pirmasis konkretus Vilniaus sesijos rezultatas. Tačiau ilgalaikis poveikis matuojamas ne dokumentais, o tuo, ar po kelių mėnesių nacionaliniuose parlamentuose priimami sprendimai atspindės Vilniuje sutartas kryptis.

Lietuvai ši sesija taip pat yra galimybė parodyti, kad šalis gali būti ne tik gynybos išlaidų pavyzdys, bet ir parlamentinės diplomatijos centras regione. Jei Vilniaus sesija bus sėkminga, tikėtina, kad panašaus masto renginiai Lietuvoje vyks ir ateityje. Vilniaus, kaip tarptautinės diplomatijos miesto, reputacija po 2023 metų viršūnių susitikimo jau yra sustiprėjusi — ši sesija tą reputaciją įtvirtina.