JAV perpus mažina pajėgas Europai: ekspertai įspėja apie kvietimą Rusijai pulti

Kai 2025 metais Vašingtonas pirmą kartą oficialiai prabilo apie planus mažinti JAV karinį indėlį Europoje, tai skambėjo kaip tolima biurokratinė abstrakcija. Dabar, 2026-ųjų gegužės pabaigoje, šis planas įgyja konkrečius skaičius — ir jie verčia sunerimti net labiausiai santūrius karo analitikus.

Naujausi duomenys, kuriuos paviešino specializuotas gynybos leidinys „Defense Express", rodo, kad kalbama apie dvigubą bendro JAV pajėgų ir priemonių skaičiaus sumažinimą bendrajame NATO pajėgų modelyje. Strateginių bombonešių skaičius mažinamas perpus — nuo pajėgumų, galinčių pasiekti bet kurį tašką Eurazijoje per kelias valandas, iki kuklaus likučio. Naikintuvų — trečdaliu mažiau. Atakos-žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai bus visiškai išvesti iš Europos teatro.

Tai nėra eilinis resursų perskirstymas. Tai — sisteminis pajėgumų, kurie dešimtmečiais buvo NATO atgrasymo stuburas, demontavimas.

Ne karių išvedimas, o kažkas blogiau

Paviršutiniškai skaitant pranešimus, gali susidaryti įspūdis, kad JAV tiesiog mažina karių skaičių Europoje. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad iš tikrųjų kalbama apie daug grėsmingesnį sprendimą: ne apie karių išvedimą iš Europos, o apie pajėgų, kurias Vašingtonas galėtų skirti reaguodamas į krizinę situaciją, apkarpymą.

Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkstančių Amerikos karių — tai priešakiniai daliniai, kurių užduotis yra padėti europinėms NATO narėms sulaikyti Rusijos agresijos puolimą, kol iš JAV bus permestos pagrindinės pajėgos. Tokia koncepcija gyvuoja nuo Šaltojo karo laikų ir buvo aktuali dar valdant ankstesnei JAV prezidento administracijai.

Dabar ši lygtis keičiasi iš esmės.

„Defense Express" analitikai apskaičiavo: Šaltojo karo metais JAV planavo Europos karo veiksmų teatre panaudoti 55 procentus visų savo pajėgų. Išlaikant šią proporciją, tai būtų šešios divizijos, kurias JAV turėtų dislokuoti Europoje karui prieš Rusiją. Sumažinus šį parametrą perpus, liktų tik 25–30 procentų JAV pajėgų, nukreiptų reaguoti į krizinę saugumo situaciją Europoje — vos dvi ar trys divizijos.

Ką tai reiškia Lietuvai ir Baltijos šalims?

Baltijos šalims, esančioms prie pat Rusijos ir Baltarusijos sienų, šie skaičiai — ne abstrakti karinė aritmetika. Tai tiesiogiai liečia regiono saugumo architektūrą, kurioje JAV buvo pagrindinė atgrasymo garantija.

Iki šiol NATO planuotojai galėjo projektuoti ne tik Rusijos puolimo sulaikymą, bet ir kontrataką — žaibišką priešo sutriuškinimą keliais smūgiais, nustumiant jį į ankstesnes pozicijas ar net toliau. Sumažinus pajėgas, ekspertų vertinimu, taps įmanoma planuoti tik gynybos vykdymą užimtose ribose.

Lietuvos kontekste tai reiškia, kad bet kokio konflikto atveju pagalbos gali tekti laukti ilgiau, o atvykusių pajėgų gali būti mažiau nei planuota iki šiol. Tai nereiškia, kad Lietuva liktų viena — NATO 5-asis straipsnis lieka galioti, o sąjungininkų įsipareigojimai formaliai nesikeičia. Tačiau kariniai pajėgumai, kuriais tie įsipareigojimai būtų įgyvendinami, taptų pastebimai kuklesni.

Papildomi smūgiai: laivynas ir oro pajėgos

Be minėtų mažinimų, taip pat bus skiriama mažiau raketinių minininkų — laivų, kurie yra kritiškai svarbūs priešraketinei gynybai ir jūrinių kelių apsaugai. Atominiai povandeniniai laivai apskritai nebus siunčiami į Europos teatrą. Tai reiškia, kad ir jūrinis atgrasymo komponentas, ypač svarbus Baltijos jūros regione, susilpnėja.

Oro degalų papildymo lėktuvų skaičius taip pat bus sumažintas — o tai turi tiesioginį poveikį naikintuvų pajėgumams. Be degalų papildymo ore, naikintuvų kovinis spindulys smarkiai sumažėja, o tai riboja jų galimybes reaguoti į grėsmes, kylančias iš gilesnio užnugario.

Kvietimas, kurio niekas nenorėjo

Bene labiausiai iškalbingas yra „Defense Express" ekspertų apibendrinimas: jie teigia, kad šis pajėgų mažinimas faktiškai yra „kvietimas Rusijai pulti Europos šalis". Formuluotė griežta, bet pagrįsta: kai potencialus agresorius mato, kad pagrindinės atgrasymo pajėgos mažinamos, jo rizikos kalkuliacija keičiasi.

Rusija pastaruosius trejus metus kariauja Ukrainoje, demonstruodama, kad yra pasirengusi eiti į didelio masto karinį konfliktą nepaisydama tarptautinės izoliacijos ir ekonominių sankcijų. Jei Kremlius mato, kad JAV pajėgumai Europoje mažėja, jo motyvacija išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį — galbūt ne Baltijos šalyse, o per hibridinę ataką ar ribotą provokaciją — neišvengiamai auga.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys šią dinamiką supranta ne iš vadovėlių. Šalies politinė vadovybė ne kartą ragino sąjungininkus didinti, o ne mažinti pajėgumus regione. Dabar šie raginimai susiduria su priešinga realybe.

Europos atsakomybė

Šis JAV žingsnis neišvengiamai perkelia didesnę atsakomybę ant Europos šalių pečių. Vokietija jau paskelbė apie istorinį gynybos biudžeto didinimą. Prancūzija stiprina savo branduolinio atgrasymo doktriną. Tačiau ar Europa pajėgi per trumpą laiką užpildyti spragą, kurią palieka JAV pajėgų mažinimas?

Kol kas atsakymas greičiausiai yra „ne". Europos karinė pramonė po dešimtmečius trukusio nepakankamo finansavimo tik dabar pradeda įgauti pagreitį. Ginklų gamybos tempai vis dar atsilieka nuo poreikių, o bendra Europos kariuomenių sąveika — nors ir gerėja — dar nėra tokia vientisa kaip JAV pajėgų struktūra.

Baltijos šalims tai reiškia, kad reikia dar aktyviau investuoti į savo gynybą. Lietuva šioje srityje rodo pavyzdį: gynybos biudžetas viršija 3 procentus BVP, vystoma divizijos lygmens kariuomenės struktūra, perkamos modernios ginkluotės sistemos. Tačiau mažos šalies gynybiniai pajėgumai, kad ir kokie ambicingi, negali pakeisti didžiųjų sąjungininkų pajėgų buvimo.

Artimiausi metai parodys, ar šis JAV sprendimas taps lūžio tašku Europos gynyboje — o gal pradžia naujos, pavojingesnės eros, kurioje atgrasymo pusiausvyra nebėra savaime suprantama.