Ketveri metai, suklastoti čekiai ir Švenčionių teismas: Deveikienės byla — jau rankose

2019 metų balandis. Janina Deveikienė ką tik tapo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nare. Ir tada, teisėsaugos teigimu, prasidėjo ketverius metus trukęs sistemingas veiklos išlaidų klastojimas. Dabar, 2026-ųjų gegužę, byla pasiekė teismą.

Keturi metai ir suklastotos degalų ataskaitos

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teisėsaugai pagrįstai įtarti, kad J. Deveikienė piktnaudžiavo tarnyba siekdama asmeninės turtinės naudos. Pasak tyrėjų, nuo 2019 metų balandžio iki 2023 metų balandžio politikė sistemingai klastojo išmokų avanso apyskaitas.

Schemos esmė — į ataskaitas buvo įrašomi melagingi duomenys apie degalų išlaidas ir išlaidas transporto priemonių detalėms. Įtariama, kad į dokumentus patekdavo ne pačios politikės, o kitų asmenų, nesusijusių su jos kaip tarybos narės veikla, išlaidos. Paprastai tariant — svetimi čekiai tapdavo politikės ataskaitų dalimi.

„Čekiukų" bylos — ne vienetinis atvejis

Savivaldybių politikų išlaidų bylos, liaudyje pramintos „čekiukų" bylomis, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių temų Lietuvos viešojoje erdvėje. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) per pastaruosius trejus metus pradėjo dešimtis ikiteisminių tyrimų dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių lėšomis.

Vien 2024–2025 metais įtarimai pareikšti keliolikai savivaldybių tarybos narių įvairiuose Lietuvos regionuose — nuo didmiesčių iki mažų rajonų. Tarp jų Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Anykščių, Jonavos ir kituose rajonuose. Švenčionių atvejis išsiskiria tuo, kad čia įtariama ne pavieniai epizodai, o ketverius metus trukęs sistemingas veikimas.

Ką rodo tyrimo detalės?

Pasak prokuratūros, J. Deveikienei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Nors tiksli suma, dėl kurios kilo byla, kol kas neskelbiama, pats laikotarpio ilgis — nuo 2019 iki 2023 metų — rodo, kad tyrimo apimtis nemaža.

Teisėsaugos teigimu, veika buvo vykdoma „sistemingai". Tai reiškia, kad kalbama ne apie vieną ar du epizodus, o apie nuolatinę, metų metais besikartojančią praktiką. Kiek tokių ataskaitų buvo suklastota ir kokia bendra galimos žalos suma — paaiškės teismo metu.

Verta pastebėti, kad 2023 metais įsigaliojo sugriežtinta savivaldybių tarybos narių išlaidų kontrolės tvarka. Būtent tuomet ir baigiasi laikotarpis, kuriuo, teisėsaugos teigimu, buvo klastojamos ataskaitos. Ar sugriežtinimas nutraukė schemą, ar tiesiog sutapo su tyrimo pradžia — atsakys teismas.

Ką reiškia bylos perdavimas teismui?

Bylos perdavimas teismui yra svarbus proceso etapas. Tai reiškia, kad prokuratūra mano surinkusi pakankamai įrodymų kaltinimams pagrįsti. Tačiau svarbu pabrėžti — politikė kol kas yra įtariamoji, ir galutinį sprendimą priims tik teismas.

Piktnaudžiavimas tarnyba pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį gali užtraukti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnį — iki trejų metų laisvės atėmimo. Galutinė bausmė priklausys nuo to, ką teismas pripažins įrodyta ir kokia bus bendra padarytos žalos suma.

Švenčionys — mažas rajonas, didelis skandalas

Švenčionių rajonas — vienas mažesnių Lietuvoje, čia gyvena apie 22 tūkstančiai žmonių. Mažose bendruomenėse tokios bylos turi ne tik teisinę, bet ir socialinę dimensiją. Vietos politikai yra gerai pažįstami, dažnai — kaimynai, pažįstami, bendruomenės nariai.

Kai tokioje aplinkoje iškyla byla dėl valdiškų pinigų klastojimo, smūgis būna stipresnis nei didmiestyje. Pasitikėjimas vietos valdžia yra asmeniškas, o jo praradimas atsiliepia ne tik rinkimų rezultatams, bet ir pačios savivaldos veiklai — žmonės pradeda abejoti kiekvienu sprendimu, kiekviena išmoka.

Platesnis kontekstas

Lietuvoje veikia 60 savivaldybių, kurių tarybų nariai turi teisę į įvairias išmokas — kanceliarinėms, transporto, ryšio išlaidoms. Ilgą laiką šių išlaidų kontrolė buvo minimali, o atsiskaitymo tvarka — fragmentiška. Tarybos narys galėjo pateikti ataskaitą su minimaliais paaiškinimais ir tikėtis, kad niekas nesigilins.

2023 metais priimti pakeitimai sugriežtino kontrolę: atsirado reikalavimas pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įvesta didesnė priežiūra, sugriežtintos sankcijos. Tačiau bylos, kurių tyrimai pradėti dar iki sugriežtinimo, toliau pasiekia teismus — ir Švenčionių atvejis yra viena jų.

Ši byla taip pat kelia klausimą apie sisteminę problemą. Jei ketverius metus galima klastoti ataskaitas ir tai pastebima tik po kelerių metų, reiškia, kad kontrolės mechanizmai neveikė. Teismas atsakys dėl konkrečios politikės kaltės — tačiau sisteminė pamoka jau dabar aiški.

Teismo data kol kas neskelbiama, tačiau byla jau perduota nagrinėti. Tai, kas įvyks teismo salėje, nulems ne tik vienos politikės likimą, bet ir pasiųs signalą visiems, kurie galbūt vis dar galvoja, kad svetimi čekiai — gera idėja.