Lukašenka atsiprašė Zelenskio: „Iš Baltarusijos nereikėtų tikėtis jokių karinių veiksmų"

Kai Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka duoda interviu arabų televizijai ir jame atsiprašo Ukrainos prezidento — tai ne eilinis diplomatinis gestas. Tai signalas, kurį skaito visi, kas gyvena už kelių šimtų kilometrų nuo Baltarusijos sienos. Ir Lietuva skaito ypač atidžiai.

Atsiprašymas, kurio niekas nesitikėjo

Birželio viduryje Lukašenka davė interviu televizijai „Al Arabiya", kuriame pareiškė, kad Baltarusija nekelia jokios karinės grėsmės Ukrainai. Dar daugiau — jis atsiprašė prezidento Volodymyro Zelenskio dėl ankstesnių griežtų pasisakymų.

„Jei Volodymyras Oleksandrovyčius įsižeidė dėl šių žodžių, atsiprašau jo", — sakė Lukašenka ir pridūrė, kad galėjo kalbėti pernelyg griežtai, atsižvelgdamas į vykstantį Ukrainos karą su Rusija.

Tai nebuvo atsiprašymas, kokį įprastai matome diplomatijoje — su atsargiomis formuluotėmis ir teisininkų peržiūrėtais sakiniais. Tai buvo beveik asmeniškas tonas, kuriuo Lukašenka kalbėjo apie Zelenskį vardu ir tėvavardžiu, pripažindamas, kad jo žodžiai galėjo įžeisti.

Kas išprovokavo šį pokytį?

Kad suprastume, kodėl šis atsiprašymas apskritai įvyko, reikia grįžti kelias savaites atgal. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Magyar", pareiškė, kad Ukrainos pajėgos nustatė 500 galimų taikinių Baltarusijoje, ir perspėjo Lukašenką nesivelti į karą.

Tai buvo ne šiaip retorinis perspėjimas. 500 taikinių — tai konkretus skaičius, reiškiantis, kad Ukraina turi detalų Baltarusijos karinės infrastruktūros žemėlapį ir yra pasirengusi smogti, jei Baltarusija taps tiesiogine grėsme.

Lukašenka iš pradžių atsakė agresyviai — pagrasino smogti, jo žodžiais tariant, „dideliam" taikiniui Ukrainoje, jei Baltarusijai būtų keliama grėsmė. Tačiau dabar, praėjus kelioms savaitėms, tonas pasikeitė kardinaliai.

„Iš Baltarusijos, o ypač iš manęs, nereikėtų tikėtis jokių karinių veiksmų", — pareiškė Lukašenka interviu metu. Tai ne atsitraukimas — tai bandymas atsiriboti nuo karo, kuriame Baltarusija jau ir taip yra giliai įsivėlusi kaip Rusijos karinė bazė.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvai šis tono pokytis yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, Baltarusija yra tiesioginė kaimynė — siena eina per 679 kilometrus. Bet koks karinis eskalavimas Baltarusijoje tiesiogiai veikia Lietuvos saugumo padėtį.

Antra, Lukašenkos pareiškimas, kad „iš Baltarusijos nereikėtų tikėtis jokių karinių veiksmų", yra adresuotas ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui. Lietuva, Latvija ir Lenkija pastaruosius dvejus metus gyvena su nuolatiniu klausimu: ar Baltarusija taps aktyvia karo dalyve, ar liks Rusijos logistikos baze?

Kol kas atsakymas yra antrasis variantas — Baltarusijos teritorija naudojama Rusijos kariuomenės dislokavimui, raketų paleidimui ir logistikai, tačiau pati Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai kare nedalyvauja. Lukašenkos žodžiai šią poziciją patvirtina, bet kartu parodo, kad jis jaučia spaudimą.

Zelenskio perspėjimai ir platesnis kontekstas

Ukrainos prezidentas Zelenskis ne kartą yra perspėjęs, kad Rusija siekia dar labiau įtraukti Baltarusiją į karą — galimai kaip būsimos operacijos prieš kurią nors NATO valstybę narę dalį. Šie perspėjimai nėra abstraktūs: jie remiasi žvalgybos duomenimis apie Rusijos pajėgų judėjimą ir Baltarusijos teritorijos militarizaciją.

Lukašenkos atsiprašymas gali būti skaitomas kaip bandymas išlaikyti Baltarusiją ant ribos — pakankamai arti Rusijos, kad Putinas nebūtų nepatenkintas, bet pakankamai toli nuo aktyvaus karo, kad Baltarusija netaptų taikiniu. Tai balansavimas ant lyno, ir kiekvienas toks interviu yra signalas, kad lynas vis dar laiko.

Tačiau yra ir kita interpretacija. Lukašenka gali bandyti atidaryti duris dialogui su Vakarais — parodyti, kad jis nėra vienareikšmiškai karo pusėje. Arabų televizija kaip platforma šiam pareiškimui pasirinkta neatsitiktinai: tai kanalas, kurį žiūri ir Vakarų analitikai, ir Artimųjų Rytų lyderiai.

JK stiprina paramą Ukrainai

Tuo pat metu Jungtinė Karalystė paskelbė apie naują paramos paketą Ukrainai. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad JK tieks Ukrainai sodrintą uraną atominėms elektrinėms ir įves naujas sankcijas Rusijai. Pareiškimas padarytas prieš G7 viršūnių susitikimą, kuris vyks Prancūzijos kurortiniame Evian le Beno mieste.

„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės", — cituojamas K. Starmeris. Energetikos susitarimas, pasak jo biuro, „aprūpins Ukrainą energija ateinančius dvejus metus". Tai ypač svarbu artėjant žiemai, kai Rusija tradiciškai intensyvina smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Zelenskis antradienį dalyvaus G7 viršūnių susitikime — sąjungininkams siekiant pakreipti svarstykles Kyjivo naudai. Jo vizitas rengiamas po to, kai pirmadienį anksti ryte per Rusijos raketų ataką visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 11 žmonių ir kilo gaisras viename svarbiausių stačiatikių vienuolynų sostinėje.

Ką visa tai reiškia regionui?

Lukašenkos atsiprašymas, JK paramos stiprinimas ir Zelenskio dalyvavimas G7 — tai trys tos pačios mozaikos dalys. Karas Ukrainoje įžengė į fazę, kurioje diplomatiniai signalai tampa tokie pat svarbūs kaip kariniai veiksmai.

Lietuvai svarbiausia iš šios istorijos yra tai, kad Baltarusija — bent jau kol kas — signalizuoja nenorinti tapti aktyvia karo dalyve. Tai nereiškia, kad grėsmė išnyko. Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje tebėra, o Lukašenkos žodžiai gali pasikeisti taip pat greitai, kaip ir atsirado. Tačiau kol Baltarusija bent žodžiais atsiriboja nuo karo, tol Lietuvos rytinė siena išlieka tokia pat įtempta, bet ne tiesiogiai karinė.