Naudoti drabužiai grįžta ne tyliai, o labai užtikrintai. Dar prieš kelis metus dalis žmonių juos rinkosi beveik atsiprašinėdami: lyg reikėtų paaiškinti, kodėl nenusipirko naujo rūbo. Dabar viskas kitaip. Pirkėjai tapo gudresni, drąsesni ir daug mažiau linkę mokėti už etiketės naujumą, jei pats drabužis po kelių skalbimų atrodo pavargęs.
Kreskat ir panašūs vardai atsiranda būtent ten, kur žmonės ieško geresnio kainos ir kokybės santykio. Ne visiems reikia blizgančios parduotuvės vitrinos. Daug kam svarbiau rasti švarius, tvarkingus, gražiai atrinktus drabužius, kurie tinka realiam gyvenimui: darbui, mokyklai, darželiui, savaitgaliui, sezonui, kuris keičiasi greičiau nei norėtųsi.
Pirkėjai pavargo nuo drabužių, kurie greitai praranda formą
Naujas drabužis gražiai atrodo pirkimo dieną. Bet pirkėjai jau gerai žino tą jausmą, kai megztinis po poros skalbimų apsivelia, marškinėliai pasisuka šonu, o kelnės praranda kritimą. Tada kaina, kuri atrodė maža, nebeatrodo tokia gera.
Naudoti drabužiai čia dažnai laimi dėl labai paprastos priežasties: jie jau parodė, kaip laikosi. Jeigu rūbas buvo dėvėtas, skalbtas ir vis dar atrodo tvarkingai, tai pirkėjui duoda daugiau pasitikėjimo. Jis mato ne pažadą, o rezultatą.
Ypač tai svarbu šeimoms. Vaikai auga greitai, drabužiai keičiasi dažnai, o sezoniniai rūbai kartais dėvimi vos kelis mėnesius. Todėl tėvai vis dažniau skaičiuoja ramiai: kam permokėti už naują striukę, jei geros būklės naudota gali atlikti tą patį darbą?
Kaina svarbi, bet žmonės ieško ne pigiausio
Dažna klaida galvoti, kad naudoti drabužiai perkami vien dėl mažos kainos. Kaina svarbi, bet pirkėjui reikia daugiau. Jis nori, kad rūbas būtų švarus, geros būklės, patogus, aiškiai nufotografuotas, su suprantamu dydžiu ir be nemalonių staigmenų.
Būtent čia atsiranda atrankos vertė. Kai drabužiai nėra sumesti bet kaip, pirkėjas jaučiasi kitaip. Jam nereikia kovoti su chaosu, ieškoti tarp silpnų prekių, spėlioti dėl kokybės. Jis gali rinktis ramiau.
Pirkėjai dažniausiai vertina:
- aiškiai nurodytą dydį;
- tvarkingas nuotraukas;
- gerą audinio būklę;
- žinomus prekės ženklus;
- sezonui tinkamus drabužius;
- sąžiningą būklės aprašymą.
Kai šie dalykai sutvarkyti, naudotas drabužis nebeatrodo kaip rizika. Jis atrodo kaip protingas pirkinys.
Stilius dabar nebepriklauso nuo pilnos kainos
Žmonės nebenori atrodyti vienodai. Masinės parduotuvės siūlo daug rūbų, bet po kurio laiko visi siluetai, spalvos ir kirpimai ima kartotis. Naudoti drabužiai leidžia rasti kažką gyvesnio: kitokį švarką, senesnės kolekcijos paltą, geresnės sudėties megztinį, vaikui striukę, kurios neturi pusė klasės.
Tai labai patinka tiems, kurie nori atrodyti tvarkingai, bet nenori spintos pildyti vien greitais pirkiniais. Kartais vienas geras naudotas paltas atrodo brangiau nei keli nauji, bet prastesnio audinio rūbai. Kartais vaikiškas kombinezonas iš geresnio prekės ženklo, pirktas naudotas, tarnauja geriau nei naujas pigus variantas.
Stilius vis dažniau prasideda nuo atrankos. Nuo gebėjimo pamatyti vertę. Nuo noro pirkti ne daugiau, o geriau.
Vaikų drabužiai keičia tėvų požiūrį greičiausiai
Jeigu yra kategorija, kur pirkėjai labai greitai supranta naudotų drabužių prasmę, tai vaikų apranga. Vaikas gali išaugti rūbą greičiau, nei jis spėja susidėvėti. Striukės, džemperiai, suknelės, batai, šventiniai drabužiai dažnai lieka geros būklės, nes buvo naudoti trumpai.
Čia Kreskat tipo pasirinkimai tampa labai praktiški. Tėvams nereikia rinktis tarp „gražu“ ir „ne per brangu“. Galima rasti drabužių, kurie atrodo tvarkingai, kainuoja ramiau ir leidžia vaikui gyventi normaliai: bėgioti, kristi, žaisti, teptis, augti. Tėvams tai duoda mažiau įtampos. Kai rūbas nekainavo per daug, lengviau priimti, kad vaikas yra vaikas. Jis ne muziejuje, jis kieme, mokykloje, darželyje, ant dviračio, prie balos.
Internetas panaikino seną nejaukumą
Anksčiau naudotų drabužių pirkimas dažnai reiškė ilgas lentynas, daug rūšiavimo ir laimės klausimą. Dabar vis daugiau žmonių nori tvarkos. Jie perka internetu, lygina nuotraukas, renkasi pagal dydį, sezoną, kategoriją. Pats procesas tapo švaresnis, patogesnis, mažiau varginantis.
Tai pakeitė ir požiūrį. Pirkėjas nebemato naudoto drabužio kaip kažko paslėpto. Jis mato prekę. Jeigu ji pateikta estetiškai, aiškiai ir sąžiningai, ji konkuruoja su nauju rūbu daug stipriau nei anksčiau.
Gera atranka čia yra viskas. Ji leidžia žmogui pasitikėti pardavėju. O pasitikėjimas dėvėtų drabužių rinkoje reiškia labai daug, nes pirkėjas nori žinoti, kad gaus tai, ką mato.
Permokėti nebenorima, nes vertė matoma kitaip
Naudoti drabužiai grįžta į madą todėl, kad žmonės pradėjo blaiviau žiūrėti į pirkinius. Nauja etiketė nebeatrodo tokia svarbi, jei pats daiktas greitai nusidėvi. Pirkėjai ieško rūbų, kurie turi prasmę: kainuoja protingai, atrodo gerai, tarnauja ilgiau ir nekelia jausmo, kad pinigai išleisti tuščiai.
Kreskat šioje temoje skamba natūraliai, nes pirkėjui vis labiau reikia vietų, kuriose naudoti drabužiai atrodo ne kaip kompromisas, o kaip tvarkingas pasirinkimas. Kai prekė atrinkta, kai ji aiškiai parodyta, kai kaina atitinka būklę, tada klausimas „ar verta?“ beveik dingsta.
Pirkėjai nebenori permokėti už pažadą. Jie nori matyti vertę čia ir dabar. Ir jei naudotas drabužis tą vertę duoda, jis tampa ne antru pasirinkimu, o pirmu protingu žingsniu.