Liepos 12 d., sekmadienį, Almerijos provincijoje tvyrantis miško gaisras jau buvo gerokai suvaldytas, o tai leido šimtams žmonių pradėti grįžti į namus. Vėl atsidarė ne tik kiemai ir gatvės, bet ir labai paprastas dalykas, kurio evakuacijos metu dažnai labiausiai pasigenda žmonės: galimybė ramiai užverti savo duris ir žinoti, kad viduje nieko neliko.
## Oro sąlygos pagaliau padėjo
Regiono pareigūnai sako, kad situacija pagerėjo tada, kai nusilpo vėjas ir padidėjo oro drėgnumas. Tai ugniagesiams suteikė progą pereiti nuo gynybos prie aktyvesnio gaisro slopinimo. Andalūzijos regiono civilinės saugos vadovė Virginia Barcones tai apibūdino gana tiesiai: „Šiandien įvykdytas puolimas ir didžiosios perimetro dalies stabilizavimas leido imtis šių priemonių ir toliau judėti, visada su didžiausiu atsargumu, link grįžimo į normalų gyvenimą.“
Skaičiai vis dar niūrūs. Išdegęs plotas siekia apie 6,6 tūkst. hektarų, o pareigūnai kalba apie 12 žuvusiųjų. Dar nėra aišku, ar visi dingusieji bus rasti tarp žuvusiųjų, ar dalis jų vis dar nepasiekė artimųjų dėl chaoso, kuris tokiais atvejais paprastai seka paskui ugnį.
## Kodėl dar nekalbama apie pabaigą
Nors daliai žmonių jau leista grįžti, vietovėje lieka sudegusių automobilių, apgadintų kelių ir didelė patikros zona. Civilinė gvardija planavo dar kartą apieškoti nukentėjusią teritoriją, kad įsitikintų, jog viduje neliko žmonių. Tai reiškia, kad tikrasis darbas dar nesibaigė: pirma reikia užgesinti likusius židinius, paskui patikrinti namus, o tik tada sakyti, kad pavojus jau atslūgo.
Premjeras Pedro Sanchezas turėjo apsilankyti paveiktoje vietovėje pirmadienį. Tokie vizitai dažniausiai būna daugiau nei simboliniai — jie primena, kad po gaisro lieka ne tik pelenai, bet ir ilgas atstatymo procesas. Šįkart svarbiausia žinia vis dėlto paprasta: 600 žmonių jau gali grįžti namo, bet Almerijos istorija dar nėra visiškai baigta.