Septyni pakilimai per tris paras: NATO naikintuvai Baltijos danguje atpažino rusų SU-30

Prieš aušrą, birželio 1-ąją, Šiaulių aviacijos bazėje sucypė signalizacija. Per kelias minutes du NATO naikintuvai jau buvo ore — kaip ir dar šešis kartus tą pačią savaitę. Pilotai nežino, ar tai bus eilinė patikra, ar incidentas, kurio pasekmės gali būti tarptautinės. Jie tiesiog kyla.

Praėjusią savaitę, birželio 1–3 dienomis, NATO oro policijos naikintuvai, dislokuoti Lietuvoje, septynis kartus kilo atpažinti Rusijos orlaivių, skridusių virš Baltijos jūros tarptautinių vandenų. Dar tris kartus naikintuvai patruliavo ties rytinėmis NATO sienomis — birželio 2-ąją ties Lenkijos–Ukrainos siena, o birželio 3-iąją Latvijos ir Estijos rytiniame pasienyje.

Septyni pakilimai per tris dienas — ką tai reiškia

Septyni pakilimai per tris paras yra aukštas operacinis tempas. Karinių analitikų vertinimu, vidutinis NATO oro policijos aktyvumas Baltijos regione pastaraisiais metais siekia apie 1–2 pakilimus per parą. Trys dienos su daugiau nei dviem pakilimais per parą rodo padidėjusį Rusijos karinių orlaivių aktyvumą.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, birželio 1 dieną naikintuvai buvo pasiųsti atpažinti dviejų Rusijos naikintuvų SU-30. Dar du tokie patys orlaiviai buvo identifikuoti birželio 3 dieną. SU-30 yra sunkusis daugiafunkcis naikintuvas, galintis nešti tiek oro–oro, tiek oro–žemė tipo ginkluotę. Jo skrydžiai prie NATO sienų be iš anksto pateikto skrydžio plano yra standartinė Rusijos karinės demonstracijos forma.

Visi atpažinti orlaiviai skrido virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų, todėl jų buvimas formaliai nepažeidė jokios valstybės oro erdvės. Tačiau skrydžiai be įjungtų atsakiklių — prietaisų, leidžiančių civilinėms skrydžių valdymo tarnyboms matyti orlaivį — kelia riziką civilinei aviacijai.

Trys patruliavimo misijos: ne tik Baltijos jūra

NATO oro policijos funkcijos Baltijos šalyse neapsiriboja reagavimu į neidentifikuotus orlaivius. Praėjusią savaitę naikintuvai taip pat tris kartus vykdė patruliavimo misijas — birželio 2-ąją jie skrido ties Lenkijos ir Ukrainos siena, o birželio 3-iąją — palei rytinę Latvijos ir Estijos sieną.

Tai yra svarbus pokytis. Iki 2022 metų vasario NATO oro policija daugiausia buvo nukreipta į Baltijos jūrą ir Kaliningrado srities perimetrą. Po Rusijos invazijos į Ukrainą geografija išsiplėtė — dabar patruliuojama ir ties rytinėmis NATO sienomis, besiribojančiomis su Rusija ir Baltarusija.

Lenkijos–Ukrainos sienos patruliavimas yra ypač reikšmingas. Nors formaliai tai yra NATO teritorijos apsauga, praktiškai tokie skrydžiai taip pat veikia kaip atgrasymo signalas — jie rodo, kad aljansas stebi situaciją ne tik Baltijos jūroje, bet ir pietiniame flange.

Kaip veikia NATO oro policija Baltijos šalyse

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse prasidėjo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į NATO. Trys šalys neturi savo naikintuvų pajėgumų, todėl aljanso narės rotacijos principu siunčia savo naikintuvus į Šiaulių aviacijos bazę (Lietuva) ir Amari bazę (Estija).

Šiuo metu misijoje dalyvauja kelių valstybių kontingentai. Naikintuvai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nuo signalo iki pakilimo — ne daugiau kaip 15 minučių. Tai vadinama „greitojo reagavimo parengtimi" (angl. Quick Reaction Alert, QRA).

Per daugiau nei dvidešimt metų NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse kilo tūkstančius kartų. 2025 metais bendras pakilimų skaičius viršijo 200 — tai buvo vienas aktyviausių metų nuo misijos pradžios. Panašaus aktyvumo tikimasi ir 2026 metais.

Skrydžiai atpažinti neidentifikuotus orlaivius yra rutininė procedūra, tačiau kiekvienas iš jų turi protokolinę reikšmę: naikintuvas priartėja prie neidentifikuoto orlaivio, vizualiai jį identifikuoja, nufotografuoja ir palydi iki kol šis pasišalina iš dominančios zonos. Kontakto metu palaikomas radijo ryšys, pilotai keičiasi standartinėmis frazėmis. Ginklai nenaudojami — nebent būtų tiesioginė grėsmė.

Kodėl svarbu, kad tiek kartų kylama

Aukštas pakilimų skaičius per trumpą laikotarpį yra signalas ne tik kariškiams, bet ir politikams. Kiekvienas pakilimas kainuoja — ne tik degalus ir techninę priežiūrą, bet ir pilotų resursą. Kariniai pilotai gali vykdyti ribotą skaičių intensyvių skrydžių per nustatytą laikotarpį, todėl aukštas aktyvumas verčia peržiūrėti resursų paskirstymą.

Be to, toks aktyvumas kelia klausimą apie Rusijos elgesio modelius. Ar tai atsakas į kokius nors politinius įvykius? Ar planiniai mokymai? O gal sąmoninga provokacija, siekiant testuoti NATO reakcijos laiką?

Vienas iš būdų vertinti situaciją — palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 2024 metų birželį per panašų trijų dienų laikotarpį buvo užfiksuoti tik trys pakilimai. Šiemetinis septynių pakilimų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis.

Kas vyksta toliau

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse tęsis. Lietuvos krašto apsaugos ministerija nuosekliai laikosi pozicijos, kad oro erdvės apsauga yra prioritetinė sritis, o Šiaulių bazės infrastruktūros plėtra — vienas iš ilgalaikių projektų.

Praėjusią savaitę užfiksuotas aktyvumas greičiausiai nėra išskirtinis įvykis — tai veikiau nauja norma. Kariniai analitikai, tarp jų ir Tarptautinio strateginių studijų instituto atstovai, jau anksčiau yra pastebėję, kad Rusijos karinė veikla Baltijos jūros regione išlieka aukšto intensyvumo.

Lietuvos gyventojams šie skrydžiai dažniausiai lieka nematomi. Naikintuvai kyla iš Šiaulių, tranzitu praskrenda virš šalies ir grįžta atgal. Kartais juos galima išgirsti — būdingas dvigubas garsas danguje. Bet dažniausiai vienintelis signalas, kad kažkas vyksta, yra šis: trumpa žinutė Krašto apsaugos ministerijos kanaluose. Septyni pakilimai. Trys patruliavimai. Rutina, kuri nėra rutina.

DUK

Šaltiniai