Juozas Olekas į Stambulą važiuoja ne dėl ceremonijos. Svarbiausias šio susitikimo klausimas, kaip pats nurodė, bus gynybos finansavimas, o parlamentų vadovai vėl kalbės apie labai žemišką dalyką – kiek kiekviena NATO šalis realiai prisideda prie bendro saugumo.
Lietuva šią tradiciją pradėjo 2023 metais, kai aljanso valstybių parlamentų vadovai pirmą kartą susitiko prieš NATO viršūnių susitikimą. Dabar ši praktika tęsiasi Stambule, kur dėmesio centre atsidurs ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas, ir teisingesnis įsipareigojimų pasidalijimas, ir tolesnė parama Ukrainai.
Ką Stambule išgirsite dažniausiai
Susitikime parlamentų vadovai kalbės apie tai, kas dažniausiai lieka už gražių formuluočių ribos: kaip finansuoti gynybą, kaip sustiprinti oro skydą ir kaip išlaikyti vienybę, kai sąjungininkams tenka vis daugiau spręsti dėl biudžetų. Pasak Seimo pranešimo, prie darbotvarkės dar grįš ir investicijos į gynybos pramonę.
Būtent todėl Stambulo susitikimas nėra tik parengiamasis formalumas prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Jis rodo, ar valstybės nori kalbėti vienu tonu, kai artėja liepos 7–8 dienomis vyksiantis susitikimas, kuriame pažadai vėl turės būti paversti konkrečiais skaičiais.
Kodėl Lietuvai tai svarbu
Lietuvai ši darbotvarkė nėra abstrakti. Oro gynyba, sąjungininkų solidarumas ir pagalba Ukrainai jau seniai yra ne tik tarptautinės politikos temos, bet ir tiesioginiai saugumo klausimai, kuriuos Lietuvos politikai kartoja kiekviename tokiame formate.
Stambule Olekas dalyvaus būtent kaip Seimo vadovas, o tai reiškia, kad Lietuvos pozicija skambės ne kaip šalutinis komentaras, o kaip vienas iš balsų, formuojančių platesnį aljanso sutarimą. Tokiame susitikime dažniausiai ir paaiškėja, ar vienybė bus tik deklaruojama, ar iš tiesų paremta naujais įsipareigojimais.