2026 m. birželio 23 d. paskelbtas tekstas apie atostogas primena paprastą dalyką, kurį vasaros pradžioje lengva pamiršti: Lietuvoje poilsio dienos neskaičiuojamos visiems vienodai. Vienas darbuotojas išeina dvidešimčiai darbo dienų, kitas gali turėti 25, o trečias – dar daugiau, jei jo darbas siejasi su didesne įtampa, rizika ar specifinėmis sąlygomis.
## Ne visiems galioja tas pats skaičius
Pagal Darbo kodeksą, dirbant penkias dienas per savaitę, priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Jei dirbama šešias dienas per savaitę, riba kyla iki 24 darbo dienų. Kai grafikas yra kintantis arba dirbama mažiau dienų per savaitę, darbuotojui turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip keturių savaičių atostogos.
Svarbi ir kita detalė, kurią žmonės dažnai praleidžia pro akis: šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kitaip tariant, jei atostogų laiką planuojate aplink Jonines ar kitas valstybines šventes, kalendorius gali atrodyti vienoks, o darbo dienos – visai kitos.
Įprastas minimumas taip pat nėra galutinis taškas. Darbo kodeksas numato ilgesnes kasmetines atostogas darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams su negalia, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų. Tokioms grupėms, dirbant penkias dienas per savaitę, priklauso 25 darbo dienos, o jei darbo savaitė kitokia – penkios savaitės.
## Kai poilsis tampa kompensacija už krūvį
Dar įdomesnė vieta slypi ten, kur kalbama ne apie amžių ar šeiminę padėtį, o apie patį darbo pobūdį. Pailgintos atostogos suteikiamos tiems, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine ar protine įtampa, profesine rizika arba specifinėmis darbo sąlygomis. Tokios atostogos gali siekti iki 41 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba iki 50 darbo dienų, jei savaitė sudaryta iš šešių darbo dienų.
Skaičiai skamba sausi, bet už jų stovi labai skirtingi žmonės. Socialinių paslaugų srities darbuotojams gali priklausyti 30 darbo dienų atostogų, pedagogams ir mokslo darbuotojams – 40 darbo dienų, o atskirų profesijų sąraše minimi ir sveikatos priežiūros specialistai, kūrybiniai darbuotojai scenos meno įstaigose, psichologai, dirbantys teismuose, laisvės atėmimo vietose ar probacijos tarnyboje, farmacijos specialistai, pilotai ir orlaivių vadai.
Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: prieš planuojant išvyką verta ne aklai remtis įprastu 20 dienų skaičiumi, o pasitikrinti, ar jums netaikoma kita tvarka. Kai kuriais atvejais papildomas poilsis yra ne dovana, o būdas atsižvelgti į tikrą darbo kainą.
Darbdavys arba kolektyvinė sutartis gali numatyti ir dar ilgesnes atostogas, nei nustato įstatymas. Todėl vasaros planai kartais prasideda ne nuo bilietų, o nuo vieno paprasto klausimo personalo skyriui: kiek darbo dienų iš tiesų man priklauso?