Birželio 29-ąją Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė labai konkretus pirkinys: Estijos įmonės „Eesti Arsenal“ pagamintos M14 prieštankinės minos, už kurias, KAM duomenimis, sumokėta apie 3 mln. eurų.
Ką reiškia ši siunta
Šie sprogmenys nėra naujiena tam, kas seka gynybos naujienas, bet paprastam skaitytojui skaičius vis tiek pasako daug. Trys milijonai eurų už vieną pirkimo paketą rodo, kad kalbama apie ne simbolinį, o realų kariuomenės pasirengimo stiprinimą. Tokios minos skirtos naikinti priešo kovos techniką iš šono, o tai jau labai tiesiogiai susiję su gynybos planavimu, ne su abstrakčiomis formuluotėmis.
Svarbu ir tai, kad kalbama apie pristatymą į sandėlius, vadinasi, pirkinys jau yra sistemos dalis, o ne tik sutarties eilutė. Tokios žinios dažnai praeina tyliau nei politiniai pareiškimai, bet būtent jos parodo, kaip valstybė pildo savo gynybos atsargas.
Šioje istorijoje nėra daug emocijų, ir galbūt taip net geriau. Kai gynybos įsigijimai pasiekia etapą, kuriame galima kalbėti apie pristatytą siuntą ir jos vertę, svarbiausia lieka labai žemiškas klausimas: ar kariuomenė turi tai, ko jai reikia, jei ateitų metas tikram išbandymui.