Jei žmogui sunku greitai perskaityti instrukciją, užpildyti paprastą formą ar susiskaičiuoti kainą parduotuvėje, problema dažnai atrodo asmeninė. Tačiau nauja EBPO ataskaita rodo, kad Lietuvoje tai jau yra platesnė bėda: 44 proc. suaugusiųjų turi tik žemus bazinius įgūdžius.
## Ką reiškia tie skaičiai
Ataskaita remiasi 2023 m. tirtų suaugusiųjų įgūdžiais. Lietuva pagal rezultatą atsidūrė ketvirta nuo galo tarp visų tirtų šalių. EBPO šalyse žemus bazinius įgūdžius vidutiniškai turi 31 proc. suaugusiųjų, Estijoje – 23 proc., Latvijoje – 37 proc. Lietuvos rodiklis nėra tik truputį prastesnis už kaimynų. Jis gerokai arčiau dugno nei vidurkio.
Žemi baziniai įgūdžiai reiškia ne akademinį vertinimą, o kasdienį ribotumą: sunkiau suprasti trumpą tekstą, paprastas instrukcijas, užpildyti bazines formas ar atlikti įprastus skaičiavimus. EBPO ataskaita taip pat nurodo, kad tokių įgūdžių turintys suaugusieji maždaug trečdaliu rečiau dalyvauja darbo rinkoje, o dirbantieji vidutiniškai uždirba apie 5 JAV doleriais per valandą mažiau nei vidutinių įgūdžių žmonės.
## Kodėl tai svarbu ne tik mokyklai
Per dešimtmetį situacija Lietuvoje pablogėjo bene labiausiai iš tyrime dalyvavusių šalių. Žemų skaitymo įgūdžių turinčių suaugusiųjų dalis daugiau nei padvigubėjo, o žemų skaičiavimo įgūdžių – beveik padvigubėjo. Be to, daugiau nei ketvirtadalis žemų įgūdžių turinčių žmonių į šią grupę patenka vien dėl silpnesnio skaitymo.
Tai nėra vien švietimo statistika. Silpnesni įgūdžiai siejami ir su prastesne sveikatos savijauta, mažesniu pasitenkinimu gyvenimu bei silpnesniu pasitikėjimu kitais žmonėmis. Štai kodėl ši ataskaita siunčia labai aiškią žinią: jei norime kalbėti apie ateities darbo rinką, pirmiausia reikia sutvarkyti pačius pagrindus.