773-oji Mindaugo karūnavimo diena Lietuvoje šiemet atrodo ne kaip formalus kalendoriaus įrašas, o kaip gyvas, matomas judesys. Nuo Vilniaus centro iki pajūrio miestai ją išsineša į aikštes, skverus, prie molo ir į viešas ceremonijas, kuriose svarbiausia ne dekoras, o bendras ritualas.
Šiemet centrinė ašis aiški: 1253 metų liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo data, susitinka su šiuolaikine vieša švente, kurią žmonės atpažįsta iš vėliavų, mišių, koncertų ir vieno vakaro, kai „Tautiška giesmė“ vėl skamba visoje šalyje.
Vilniuje šventė prasideda prie Prezidentūros
Prezidentūroje numatyta valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija, Simono Daukanto aikštėje keliamos valstybės vėliavos, o Vilniaus katedroje aukojamos mišios. Šie veiksmai kartu sukuria tą patį įspūdį, kurio lietuviai per Valstybės dieną ir tikisi: ne triukšmo, o iškilmingumo.
Vakare į šventę įsitraukia Moksleivių dainų šventės renginys Vingio parke. Tai vienas iš tų momentų, kai valstybingumo kalba tampa paprasta ir atpažįstama kiekvienam — vėliava, balsas, himnas, minia. Nereikia didelių paaiškinimų, kad suprastum, kodėl būtent šis vakaras daug kam svarbiausias visoje liepos 6-osios programoje.
Miestai šventę išneša į savo aikštes
Kaune Valstybės diena persikelia į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį: čia suplanuota Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie Nežinomo kario kapo ir Laisvės paminklo, karių salvės bei Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas. Tai šventė, kurioje kariška tvarka ir kultūra eina greta.
Klaipėdoje prie piliavietės kilo ne tik ceremonijos svoris, bet ir labai regimas simbolis — į maždaug 50 metrų aukštį pakeliama Lietuvos trispalvė. Vakare himnas skambės prie Melnragės šiaurinio molo, ten, kur jūra ir vėjas šiai dienai suteikia savitą toną.
Šiauliuose minėjimą kuria kariljonas, šviesos ir garso projektai, skirti karalienės Mortos temai. Panevėžyje diena prasideda mišiomis už Lietuvą, o vėliau pereina į vėliavos pakėlimo ceremoniją, šokio spektaklį ir koncertą.
Valstybės diena lieka ne muziejumi, o veiksmu
Palanga šiemet įveda naują akcentą — „Vienybės žygį“, o Jono Basanavičiaus gatve nešama didžioji Lietuvos trispalvė. Tokie elementai rodo, kad Valstybės diena Lietuvoje per metus ne susilpnėja, o persitvarko: vienur daugiau ceremonijos, kitur daugiau bendruomenės, bet esmė ta pati.
Liepos 6-oji primena, kad valstybė nėra vien data istorijos knygoje. Ji gyva tiek, kiek žmonės ją įgarsina savo balsais, vėliavomis, sustojimu ir bendru veiksmu. Šiandien tas veiksmas vyksta nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Kauno iki Palangos.