Liepos 7-ąją Seimo salėje atsiduria klausimas, kuris per kelis mėnesius iš politinės teorijos persikėlė į darbotvarkę: ar iš Konstitucijos 137 straipsnio išbraukti nuostatą, draudžiančią Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Tai nėra tik redakcinė smulkmena. Jei pataisa pajudėtų į priekį, būtų liečiamas vienas jautriausių Lietuvos saugumo klausimų, o sprendimas rastųsi tik per ilgą ir labai aiškiai suskaičiuojamą procedūrą.
Ką dabar sako Konstitucija
Dabartinis Konstitucijos tekstas aiškus: Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Norint šią nuostatą pakeisti, neužtenka paprastos daugumos ar vieno balsavimo salėje. Reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
Būtent čia ir prasideda politinis iššūkis. Pati iniciatyva jau sulaukė pusšimčio parlamentarų parašų iš beveik visų Seimo frakcijų, o jos nepalaikė nė vienas „Nemuno aušros“ politikas. Tai rodo, kad klausimas juda ne vien per partinę liniją, bet ir per platesnį saugumo sutarimą, kurį Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau diktuoja ne vidaus ginčai, o regiono įtampa.
Kodėl diskusija grįžo dabar
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda buvo sukvietęs Seimo ir Vyriausybės vadovybę bei frakcijų seniūnus. Po susitikimo pranešta, kad aukščiausi šalies politikai sutaria: nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, reikėtų išbraukti iš pagrindinio šalies įstatymo.
Argumentas, kartojamas visose pusėse, yra pakitusi geopolitinė aplinka. Prezidentas yra pabrėžęs ir tai, kad Lietuva iš esmės liko vienintelė NATO valstybė, kuri savo Konstitucijoje pati yra įsirašiusi tokį draudimą. Tuo pat metu diskusijas kaitina ir platesni signalai iš Europos bei JAV: kovo mėnesį Emmanuelis Macronas pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, o birželį „Financial Times“ skelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.
Kas bus toliau
Valdančiųjų teigimu, net ir pakeitus Konstituciją Lietuva ir toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų pasirašytų konvencijų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas po šių diskusijų yra sakęs, kad Lietuva jose nestovi nuošalyje.
Artimiausias etapas bus ne deklaracijos, o balsai. Jei Seimas nesurinks reikiamos kartelės, visa idėja liks politinės valios bandymu. Jei kartelė bus pasiekta, po trijų mėnesių laukia dar vienas balsavimas. Skaitytojui tai reiškia paprastą dalyką: šiandien ginčas sukasi ne apie abstrakčią formuluotę, o apie tai, kokį saugumo signalą Lietuva nori siųsti sau ir sąjungininkams.