Kodėl Seimas vėl atmetė Registrų centro tyrimą dėl daugiau nei 600 tūkst. įrašų? Atsakymas slypi ne vien skaičiuose, o politinėje aritmetikoje: kai užtenka balsų sustabdyti komisiją, bet ne sutarti dėl to, kaip aiškintis kibernetinės atakos pasekmes.
Antradienį svarstymo metu iniciatyvai pritarė 50 Seimo narių, 41 buvo prieš, o 17 susilaikė. Tai jau ne pirmas kartas, kai komisijos sudarymas neįgauna pakankamo palaikymo – anksčiau projektas buvo grąžintas tobulinti, o pakoreguotą nutarimo projektą parlamentas jau buvo priėmęs po pateikimo. Tačiau jo svarstymas vėl strigo: praėjusią savaitę iniciatyva buvo išbraukta iš darbotvarkės socialdemokratų frakcijos siūlymu.
Šioje istorijoje svarbu ir tai, ką komisija būtų aiškinusis. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad tyrimo komisija turėjo aiškintis, kodėl valstybės duomenys nebuvo apsaugoti algoritmais ir saugikliais nuo kibernetinės atakos. Tuo metu Generalinė prokuratūra jau buvo pranešusi tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant asmens kodus, pasisavinimą iš Registrų centro.
Pagal teisėsaugos versiją, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras. Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, Registrų centras apie incidentą sužinojo balandžio pradžioje, o visuomenei apie jį pranešta gegužės pabaigoje. Kol komisijos klausimas vėl stringa, pats duomenų nutekėjimas niekur nedingsta – liko tik faktai, klausimai ir dar vienas atidėtas Seimo sprendimas.