Dauguma lietuvių mano, kad savivaldybės finansuojamos pagal gyventojų skaičių — ir tuo klausimas baigiasi. Tačiau realybėje veikia kur kas sudėtingesnis mechanizmas: miestas investuoja milijonus į infrastruktūrą, sukuria darbo vietas, o mokesčiai už tas darbo vietas dažnai iškeliauja visai kitur. Birželio pradžioje Alytuje apsilankęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šią problemą išgirdo tiesiai iš regiono atstovų lūpų.
Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir ILTE atstovai, buvo kalbama apie du dalykus: kaip nacionalinis plėtros bankas ILTE gali tapti lankstesne partnere regionų verslui ir kodėl dabartinė savivaldybių finansavimo sistema ne visada atspindi realų jų indėlį į ekonomikos augimą.
ILTE keičia veidą — iš fondų administratorės į plėtros banką
ILTE jau kurį laiką stiprina savo, kaip nacionalinio plėtros banko, vaidmenį. Tai reiškia ne tik pavadinimo keitimą, bet ir požiūrio pokytį. Vietoj to, kad būtų vien Europos Sąjungos fondų paskirstymo tarpininkė, institucija siekia tapti strategine finansavimo partnere — tokia, kuri mato regiono poreikius, o ne tik tikrina paraiškų atitikimą formalisms kriterijams.
Verslui tai atveria daugiau galimybių. Nuo paskolų ir garantijų iki apyvartinių lėšų finansavimo — priemonių spektras plečiasi. Alytuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, verslas dažnai susiduria su ta pačia situacija: idėjų yra, noro dirbti yra, galimybių augti taip pat yra, tačiau trūksta kapitalo. Kai finansavimas sunkiai pasiekiamas arba pernelyg brangus, stabdomos investicijos, nebekuriamos naujos darbo vietos, o jauni žmonės dažniau renkasi išvykti.
Finansų ministro vizitas Alytuje buvo svarbi galimybė tiesiogiai kelti miestui aktualius klausimus. Diskusijoje akcentuotas ne tik verslo finansavimas, bet ir platesnis regiono vystymosi paveikslas: Alytus investuoja į infrastruktūrą, kelius, pramonines teritorijas, gamybos plėtrą ir aktyviai siekia pritraukti investuotojų.
Kas nutinka, kai darbovietė yra Alytuje, o darbuotojas gyvena kitur
Čia ir iškyla klausimas, kuris aktualus ne vienam Alytui. Dalis miesto teritorijoje veikiančiose įmonėse dirbančių žmonių gyvena aplinkinėse savivaldybėse. Jų sumokami gyventojų pajamų mokesčiai keliauja ne ten, kur buvo sudarytos sąlygos darbo vietoms atsirasti, o į tą savivaldybę, kurioje žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą.
Praktiškai tai reiškia štai ką: Alytus investuoja į pramoninę teritoriją, nutiesia kelius, sukuria infrastruktūrą, pritraukia investuotoją. Įmonė įdarbina žmones — tačiau jei dalis jų gyvena, tarkime, Alytaus rajone ar Lazdijuose, jų GPM pajamos atitenka toms savivaldybėms. Alytus lieka su investicijų sąskaita, bet be atitinkamos mokestinės grąžos.
Tai nėra vien Dzūkijos sostinės aktualija. Šis klausimas svarbus daugeliui augančių Lietuvos miestų ir savivaldybių, kurios investuoja į ekonominę plėtrą bei verslo aplinkos gerinimą. Jeigu savivaldybė aktyviai dirba pritraukdama investicijas, investuoja į infrastruktūrą, kuria palankias sąlygas verslui ir prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo, jos pastangos turėtų būti tinkamai įvertintos.
Ar sistema skatina, ar baudžia aktyvius
Dabartinė sistema ne visada sukuria aiškų ryšį tarp savivaldybės pastangų ir gaunamos finansinės naudos. Dėl to kartais kyla klausimų, ar ji pakankamai skatina iniciatyvumą, investicijų pritraukimą ir ilgalaikę regionų plėtrą.
Todėl natūraliai kyla diskusija, ar valstybės finansavimo modelis ateityje neturėtų labiau atsižvelgti į savivaldybių pasiektus rezultatus — pritrauktas investicijas, sukurtas darbo vietas, parengtą infrastruktūrą ir pastangas stiprinant vietos ekonomiką. Tai nebūtų bausmė mažiau aktyviems regionams. Tai būtų paskata visiems siekti daugiau.
Valstybė turėtų vertinti ne tik poreikius, bet ir pastangas, o savivaldybės, kurios investuoja į augimą, turėtų matyti, kad jų darbas atsiperka ne tik gyventojų gerove, bet ir biudžeto eilutėse. Alytaus atvejis — geras pavyzdys, kodėl ši diskusija reikalinga. Miestas nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, vysto pramonines teritorijas, siekia pritraukti naujų investicijų. Tačiau be aiškesnio ryšio tarp pastangų ir finansinės grąžos, toks modelis ilgainiui gali tapti sunkiai palaikomas.
Finansų ministro vizitas Alytuje parodė, kad dialogas tarp centrinės valdžios ir regionų vyksta. Ar jis virs konkrečiais sprendimais — parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau viena aišku jau dabar: regionų ateitį lemia ne pažadai, o galimybės augti. Ir tos galimybės prasideda nuo sąžiningo finansavimo modelio, kuris mato ne tik gyventojų skaičių, bet ir tai, ką savivaldybė realiai nuveikė.
Konkretūs įrankiai, kuriuos ILTE siūlo regionams
Ką konkrečiai reiškia ILTE tapimas „lankstesne partnere"? Praktiškai tai apima kelias priemones. Paskolos verslui — nuo mažų iki vidutinių įmonių, kurioms komerciniai bankai dažnai užkerta duris dėl per mažo užstato ar trumpos veiklos istorijos. Garantijos — kai ILTE užtikrina dalį paskolos rizikos, ir bankas tampa labiau linkęs skolinti. Apyvartinių lėšų finansavimas — trumpalaikis kapitalas, kurio reikia kai užsakymas jau gautas, bet žaliavoms nupirkti pinigų dar nėra.
Alytaus regione, kur veikia nemažai gamybos įmonių, būtent apyvartinių lėšų klausimas dažnai tampa kritiniu. Įmonė laimi konkursą, turi užsakymą, bet iki pirmųjų įplaukų reikia nupirkti medžiagų, sumokėti darbuotojams, padengti logistikos kaštus. Jei bankas sako „ne", visas užsakymas gali nueiti konkurentams iš kito regiono ar net kitos šalies.
Alytaus pramoninis potencialas ir ko jam trūksta
Alytus turi kelias dešimtis hektarų pramoninių teritorijų, kuriose jau veikia tiek vietinio, tiek užsienio kapitalo įmonės. Miestas investavo į kelių infrastruktūrą, inžinerinius tinklus, teritorijų paruošimą. Tačiau be prieinamo kapitalo šios teritorijos lieka tik potencialu — ne veikiančiomis darbo vietomis.
Finansų ministro vizito metu kalbėta ir apie tai, kad regionams reikia ne tik fondų, bet ir nuolatinio, nesezoninio finansavimo mechanizmo. Europos Sąjungos fondai veikia ciklais — vienais metais pinigų daug, kitais — laukiama naujo laikotarpio. Verslas negali laukti. Jam reikia kapitalo tada, kai atsiranda galimybė, o ne tada, kai atsidaro paraiškų langas.
Būtent todėl ILTE, kaip nuolat veikianti nacionalinė plėtros įstaiga, gali tapti tiltu tarp projektinio finansavimo ir kasdienių verslo poreikių. Alytaus atstovai susitikime tai akcentavo — ir, sprendžiant iš ministro reakcijos, buvo išgirsti.