Alytuje, A. Juozapavičiaus gatvės statybvietėje, archeologų rankose šiuo metu atsiveria ne vien vienas radinys, o ištisas miesto sluoksnių sluoksnis. Būsimo prekybos centro vietoje baigiami tyrimai jau parodė, kad ši miesto dalis per šimtmečius keitėsi ne kartą, o po ankstyvojo XIX amžiaus pastato pamatais aptikti keturių žmonių palaikai tyrėjams tapo netikėčiausia istorijos dalimi.
## Ką slepia skirtingi pamatai
Tyrimų vadovas archeologas Atas Žvirblys sako, kad čia pavyko aptikti apie dvylika skirtingų pamatų, kurių vieni siekia XVII amžių, o kiti priklauso jau XX amžiui. Tokia sluoksnių sankloda leidžia ne tik atskirai apžiūrėti pastatų likučius, bet ir atkurti visą kvartalo raidą. Pasak jo, didžiausia šių kasinėjimų vertė slypi būtent galimybėje pirmą kartą taip nuosekliai perskaityti šios miesto dalies istoriją.
Teritorijoje aptikti ir gyvenamųjų, ir ūkinių pastatų fragmentai, rūsiai, grindiniai bei kiti miesto infrastruktūros elementai. Tai nėra viena atsitiktinė detalė. Čia matyti, kaip vienas statinys keitė kitą, kaip griuvo senesni sluoksniai ir ant jų buvo statoma iš naujo.
## Keturi palaikai ir 1789 metų moneta
Didžiausią klausimą sukėlė po XIX amžiaus pirmosios pusės pastato pamatais rasti keturių žmonių palaikai. Jie jau perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams, kurie nustatys rastų žmonių lytį, amžių, galimas ligas, traumas ir kitus biologinius duomenis. Pirminiu vertinimu, vienas iš jų galėjo būti paauglys.
Šalia palaikų archeologai aptiko ir 1789 metais nukaldintą monetą. Ji padeda preliminariai spręsti, kada palaikai galėjo atsidurti šioje vietoje. Patys tyrėjai pripažįsta, kad kapinių čia nebuvo ir kad žmogaus kaulai po gyvenamojo pastato pamatais buvo visiška staigmena.
„Kapinių čia nebuvo. Mes esame gyvenamojoje teritorijoje. Jeigu reikėtų ieškoti palaikų, reikėtų kasti arčiau Šv. Liudviko bažnyčios“, – sako A. Žvirblys.
## Istorija, kuri dar nebaigta
Kol kas lieka atviras klausimas, kodėl žmonės buvo palaidoti vietoje, kurioje kapinių, rodos, neturėjo būti. Archeologas svarsto, kad tai galėjo būti smurtinio įvykio aukos, žmonės, palaidoti karo, gaisro ar kitos nelaimės metu, o vėliau ši vieta tiesiog nugrimzdo į užmarštį.
Būtent dėl to šie kasinėjimai Alytuje svarbūs ne tik mokslui. Jie primena, kad net įprasta statybvietė kartais tampa vieta, kur miestas pats pradeda pasakoti savo seniausią versiją.