Gegužės 22-ąją Utenos apskrityje kiek daugiau nei valandai buvo paskelbtas oro pavojus — radarai užfiksavo du objektus, įtariama, dronus, įskridusius į Lietuvos teritoriją. Po kurio laiko signalai dingo, tačiau paieška nesustojo. Lietuvos kariuomenė jau trečią dieną tęsia operaciją Panevėžio ir Utenos apskrityse, pasitelkdama Karo policiją, Sausumos pajėgas ir Šaulių sąjungą.
Ką matė radarai ir kodėl objektai dingo
Remiantis turima informacija, radarai užfiksavo du judančius objektus, kurie buvo identifikuoti kaip galimai nepilotuojami orlaiviai. Objektai ore išbuvo trumpai — mažiau nei valandą — o paskui iš radarų ekranų dingo. Kariuomenė svarsto du scenarijus: objektai arba nukrito Lietuvos teritorijoje, arba išskrido už šalies ribų. Būtent ši nežinomybė ir verčia tęsti paiešką, nepaisant to, kad vizualiai pilotuojamų objektų kol kas niekas nepastebėjo.
„Objekto paieška toliau tęsiama Panevėžio ir Utenos apskrityse, Karo policijos, Sausumos pajėgų ir Lietuvos šaulių sąjungos pajėgumais. Vykdoma gyventojų apklausa, taip pat pasitelkti bepiločiai orlaiviai ir lengvoji aviacija įvairių vietovių išžvalgymui“, — teigiama oficialiame kariuomenės pranešime.
Ne pirmas kartas — kontekstas regione
Šis incidentas nėra pavienis. Trečiadienį, gegužės 21-ąją, dalyje Lietuvos teritorijos taip pat buvo skelbtas oro pavojus. Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje. Toks sutapimas kelia klausimų — ar tai koordinuoti veiksmai, ar techniniai radarų trikdžiai, ar atskiri, nesusiję įvykiai, tiesiog įvykę artimu laiku.
Kariuomenė kol kas nedetalizuoja, kokių konkrečiai objektų ieškoma, ir nepatvirtina jokių hipotezių apie galimą jų kilmę. Tačiau pats faktas, kad paieškai sutelktos kelių struktūrų pajėgos — nuo profesionalios kariuomenės iki savanorių šaulių — rodo, kad situacija vertinama rimtai.
Kaip vyksta paieška: trys lygmenys
Paieškos operacija aprėpia kelis lygmenis. Pirmiausia, vykdoma vietos gyventojų apklausa — žmonės, gyvenantys Panevėžio ir Utenos apskrityse, klausinėjami, ar jie matė ką nors neįprasto danguje ar ant žemės gegužės 21–22 dienomis. Antra, pasitelkiami patys bepiločiai orlaiviai, kurie iš oro skenuoja miškingas ir mažai apgyvendintas teritorijas. Trečia, lengvoji aviacija išžvalgo didesnius plotus, kuriuose pėsčiomis ar dronais paieška būtų per lėta.
Paieškos zona yra dviejuose apskrities centruose — Panevėžyje ir Utenoje — tai reiškia, kad kariuomenė tikrina plotą nuo šiaurinės Lietuvos iki rytinės dalies. Ši geografija taip pat leidžia spėti apie galimus objektų skridimo maršrutus — abi apskritys ribojasi su Latvija, o Utenos apskritis siekia ir Baltarusijos sieną.
Šis trijų lygmenų metodas — apklausa, dronai, aviacija — yra standartinė procedūra tokio pobūdžio incidentams. Tačiau tai, kad paieška tęsiasi jau trečią dieną, rodo, kad operacija nėra formalumas. Kariuomenė aiškiai nori arba rasti fizinius objektų įrodymus, arba gauti patikimą patvirtinimą, kad jie paliko Lietuvos teritoriją.
Ką turėtų žinoti gyventojai
Kariuomenė ragina gyventojus, pastebėjusius ką nors neįprasto — ar tai būtų ant žemės gulintis nepažįstamas objektas, ar neįprastas skraidantis aparatas, — nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Ypač prašoma atkreipti dėmesį, jei kas nors rado nepažįstamos kilmės įrenginius miškuose ar laukuose, kurie galėtų būti nukritę pilotuojami ar nepilotuojami orlaiviai.
Taip pat svarbu patiems nesiimti jokių veiksmų — neliesti, nejudinti ir nebandyti patiems identifikuoti rastų objektų. Kariuomenė turi specializuotas komandas, apmokytas dirbti su tokiais radiniais. Bet koks mėgėjiškas įsikišimas gali ne tik sugadinti įkalčius, bet ir kelti pavojų, jei objektas yra sprogus ar pavojingas.
Kodėl tai svarbu
Pastarųjų metų geopolitinis kontekstas padarė bet kokią oro erdvės pažeidimo užuominą jautria tema. Lietuva, būdama NATO rytiniame flange, privalo reaguoti į kiekvieną tokį incidentą ne tik dėl nacionalinio saugumo, bet ir dėl sąjungininkų informavimo. Oro pavojaus paskelbimas — net jei jis trunka vos valandą — automatiškai aktyvuoja informacijos dalijimosi kanalus su NATO partneriais.
Kita vertus, ekspertai atkreipia dėmesį, kad radarų sistemos kartais fiksuoja ir klaidingus signalus — paukščius, atmosferos reiškinius ar techninius trikdžius. Kol nėra rasta fizinių objektų liekanų ar vaizdo įrašų, negalima atmesti ir šios versijos. Būtent todėl paieška ant žemės yra kritiškai svarbi — ji arba patvirtins incidento rimtumą, arba leis jį uždaryti kaip klaidingą aliarmą.
Kas toliau
Artimiausiomis dienomis situacija turėtų paaiškėti. Jei objektai buvo realūs ir nukrito Lietuvos teritorijoje, fiziniai įrodymai anksčiau ar vėliau bus rasti — arba kariuomenės, arba vietos gyventojų. Jei objektai išskrido, radarų duomenys iš kaimyninių šalių (Latvijos, Baltarusijos) galėtų patvirtinti jų judėjimo trajektoriją. O jei tai buvo klaidingi signalai, kariuomenė, tikėtina, paskelbs apie paieškos pabaigą ir išsamesnę techninę analizę.
Svarbu pabrėžti, kad pats faktas, jog kariuomenė viešai informuoja apie paieškas, nėra panikos ženklas — priešingai, tai rodo, kad situacija yra kontroliuojama ir kad kariuomenė dirba pagal nustatytas procedūras. Gyventojams svarbiausia išlikti ramiems, tačiau budriems, ir bendradarbiauti su kariuomene, jei jų prašoma suteikti informacijos.
Panašių incidentų padažnėjimas regione kelia diskusijas ir apie civilinių radarų sistemų pajėgumus. Lietuvos oro erdvės stebėjimo infrastruktūra pastaraisiais metais buvo stiprinama — tiek nacionalinėmis lėšomis, tiek NATO investicijomis. Tačiau maži ir lėtai skrendantys objektai, tokie kaip komerciniai dronai, išlieka iššūkiu net ir pažangiausioms sistemoms. Šis incidentas gali tapti postūmiu dar vienam civilinės ir karinės radarų integracijos etapui.
Panašių incidentų padažnėjimas regione kelia diskusijas ir apie civilinių radarų sistemų pajėgumus. Lietuvos oro erdvės stebėjimo infrastruktūra pastaraisiais metais buvo stiprinama — tiek nacionalinėmis lėšomis, tiek NATO investicijomis. Tačiau maži ir lėtai skrendantys objektai, tokie kaip komerciniai dronai, išlieka iššūkiu net ir pažangiausioms sistemoms. Šis incidentas gali tapti postūmiu dar vienam civilinės ir karinės radarų integracijos etapui.