2026 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtame 15min pasakojime Rita su paaugliais vaikais ties Lazdynais ieškojo įprasto tako prie Neries, bet vietoje pakrantės nusileidimo rado tvoromis užtvertą statybvietę. Šeimos išvyka virto paprastu klausimu, kurį Vilniuje dabar užduoda ne vienas gyventojas: kaip prie upės patekti tada, kai savivaldybės įrengtas takas staiga baigiasi ties privataus kvartalo tvora?
Moters pasakojimas išryškina keistą miesto kasdienybės kontrastą. Vienoje pusėje yra sutvarkyti dviračių takai ir laiptai, vedantys prie vandens, kitoje – „Sakai“ statybos, kurios, pasak teksto, užgriozdino teritoriją ir tvoras pastatė tiesiai ant dviračių tako. Toks sprendimas skaudžiausiai smogia tiems, kurie prie Neries eina ne dėl pramogos, o todėl, kad tai yra jų įprastas savaitgalio maršrutas.
Ši istorija primena labai žemišką dalyką: miestui neužtenka gražiai įrengti taką, jei paskutiniame posūkyje žmogų sustabdo tvora. Lazdynų ir Neries pakrantės gyventojams tai ne apie didelę politiką, o apie paprastą teisę pasiekti upę be apėjimų ir spėliojimų, kur baigiasi vieša erdvė ir prasideda statybų teritorija.