Luminor ekspertė: keturių įpročių užtenka, kad dvidešimtmetis netaptų amžinu skolininku

Kai tau aštuoniolika ar dvidešimt, pirmas atlyginimas atrodo kaip durys į suaugusiųjų pasaulį. Pagaliau savi pinigai, kurių nereikia prašyti. Tačiau būtent šiame amžiuje priimami sprendimai, kurie gali nulemti, ar po dešimties metų sėdėsite nuosavame būste, ar vis dar skaičiuosite dienas iki algos.

„Luminor" banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė, per ilgus darbo metus mačiusi tūkstančius klientų sąskaitų, sako trumpai: antroji gyvenimo dešimtis – pats svarbiausias laikotarpis formuojant santykį su pinigais. Ir tai, kas atrodo kaip smulkmena dvidešimties, po dešimtmečio gali virsti arba finansine laisve, arba nuolatiniu stresu.

Pirmoji taisyklė, kurią pažeidžia beveik visi

„Išleisk mažiau nei uždirbi" – skamba banališkai, tačiau A. Mincienė pastebi, kad praktikoje šios taisyklės laikosi retas. Ypač kai pajamos pradeda augti.

„Jei išlaidos auga kartu su pajamomis, tikro gyvenimo lygio augimo greičiausiai nepasieksime. Vietoj to tik susikursime nuosavą vidinę infliaciją – kad ir kiek augs pajamos, išleisime vis daugiau, gyvensime nuo atlyginimo iki atlyginimo ir greičiausiai net jausime finansinę įtampą", – aiškina banko ekspertė.

Jos teigimu, kur kas protingiau padidėjusių pajamų dalį iš anksto suplanuoti – pavyzdžiui, skirti santaupoms ar investuoti. Tai nereiškia, kad negalima džiaugtis didesne alga, tačiau proporcija turi būti sąmoninga: dalis – pragyvenimui, dalis – ateičiai.

Kam reikalinga finansinė pagalvė

Sugedęs automobilis, netikėtos sveikatos problemos ar darbo pokyčiai – gyvenime pasitaiko visko. Ir kuo anksčiau pradedi tam ruoštis, tuo mažiau skauda.

A. Mincienė rekomenduoja kaupti bent trijų–šešių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą. Pradėti galima nuo mažų sumų – svarbiausia ne suma, o įprotis.

„Dar geriau, jei taupymas vyksta automatiškai, pavyzdžiui, dalis pajamų kiekvieną mėnesį pervedama į atskirą sąskaitą. Taip taupymas tampa įpročiu, o ne kaskart daug pastangų reikalaujančiu veiksmu", – priduria ji.

Šis patarimas ypač vertingas jauniems žmonėms, kurių pajamos dar nedidelės. Net dvidešimt eurų per mėnesį, atidėtų automatiškai, po kelerių metų tampa suma, kurios užtenka netikėtai situacijai. Ne apie milijonus kalba – apie ramybę, kai kas nors sugenda arba prireikia skubiai keisti planus.

Paskolos – naudingas įrankis, bet ne visada

Apie paskolas jaunimas dažnai galvoja dvejopai: vieni jų bijo, kiti – pernelyg lengvai pasiima. Tiesa, pasak A. Mincienės, yra kažkur per vidurį.

„Skolinimasis visada kainuoja – tai vadinama palūkanomis, dėl kurių visada grąžinsime daugiau nei pasiskolinome. Todėl ypač atsargiai reikėtų vertinti aukštų palūkanų įsipareigojimus, pavyzdžiui, kredito korteles, jei neturime aiškaus plano, kaip reikės skolą grąžinti", – sako banko atstovė.

Kreditinė kortelė su keliais tūkstančiais eurų limitu atrodo patraukliai, tačiau jei sąskaitos nepadengi laiku, palūkanos pradeda kauptis greičiau nei atrodo. Jaunam žmogui, kurio pajamos kartais būna nestabilios – vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau – tai gali tapti pirmuoju finansiniu spąstu, iš kurio išlipti prireikia metų.

Kodėl investuoti reikia pradėti vakar

Laikas – didžiausias jauno žmogaus pranašumas investuojant. Tai ne tik graži frazė, kurią kartoja bankų reklamos. Sudėtinės palūkanos veikia taip, kad laikui bėgant investicijų grąža generuoja papildomą grąžą – kitaip tariant, pradedi uždirbti ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo jau sukaupto pelno.

„Nebūtina turėti didelių sumų ar iš karto žinoti visko apie investavimą. Net ir nedidelės sumos, pradėtos investuoti anksti, ilgainiui gali išaugti", – teigia A. Mincienė.

Praktinis pavyzdys: jei dvidešimtmetis pradeda investuoti po penkiasdešimt eurų per mėnesį ir tai daro iki šešiasdešimt penkerių, galutinė suma, priklausomai nuo rinkos grąžos, gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Jei tas pats žmogus pradeda trisdešimt penkerių – suma bus maždaug perpus mažesnė, nes prarandama penkiolika metų sudėtinių palūkanų augimo. Ne pinigų kiekis svarbiausias – svarbiausia pradėti.

Ko nemoko mokykloje

Lietuvos mokyklose finansinio raštingumo pamokos vis dar veikiau išimtis nei taisyklė. Todėl didžioji dalis jaunų žmonių apie pinigus sužino iš tėvų, draugų arba – deja – iš savo klaidų.

Tuo tarpu paprasti įpročiai, susiformavę anksti, gali apsaugoti nuo brangiausių klaidų vėliau. Neišleisti daugiau nei uždirbi, turėti atidėtą rezervą nelaimės atvejui, atsakingai žiūrėti į skolinimąsi ir pradėti investuoti kuo anksčiau – šios keturios taisyklės nėra raketų mokslas. Tačiau jų laikosi stebėtinai mažai žmonių.

A. Mincienė primena ir apie riziką – investuojant visada reikia žinoti savo tolerancijos ribas ir nuolat atnaujinti žinias. Bet svarbiausia žinia jaunam žmogui išlieka paprasta: geriau pradėti šiandien su maža suma, nei po dešimties metų su didele.

Tėvams ši žinia taip pat svarbi. A. Mincienė pastebi, kad šeimos, kuriose apie pinigus kalbama atvirai, išaugina finansiškai raštingesnius vaikus. Ir atvirkščiai – jei namuose pinigai yra tabu tema, jaunas žmogus į suaugusiųjų pasaulį išeina be elementarių žinių. Paprastas pokalbis prie vakarienės stalo apie tai, kas yra paskolos palūkanos arba kodėl verta atsidėti dalį algos, gali būti vertingesnis nei bet kuris mokyklinis vadovėlis.

Lietuvoje finansinio raštingumo tyrimai rodo, kad situacija po truputį gerėja, tačiau iki Vakarų Europos standartų dar toli. Lietuvos banko 2023 metų apklausos duomenimis, maždaug trečdalis gyventojų neturi jokių santaupų netikėtoms išlaidoms. Tai reiškia, kad kiekvienas sugedęs šaldytuvas ar dantų gydymo sąskaita tampa finansine krize – nepatogumu, kuris gali išmušti iš vėžių mėnesiams.