Rugpjūčio 6-osios vakarą Dzūkijoje vaizdas tapo toks, kokio vairuotojai ten tikrai nenori matyti: kelias tarp Merkinės, Puvočių ir Marcinkonių užsivėrė nuo nuvirtusių medžių. Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Ramūnas Navickas sako, kad medžiai krito ne po vieną, o tiesiog kilometrais.
Ugniagesiai šalino kliūtis keturiose komandose. Vieni dirbo nuo Merkinės pusės, kiti nuo Marcinkonių, o kelias buvo uždarytas, kol technika ir žmonės išvalė bent svarbiausius ruožus. Tai nebuvo įprastas pašalinis trukdis, kurį gali apeiti per kelias minutes — audra tiesiog išvertė miško ruožą ant važiuojamosios dalies.
Kelias, kuriuo važiuojama kasdien, per akimirką sustojo
Šis maršrutas Dzūkijoje daug kam yra kasdienė jungtis tarp miestelių ir kaimų, todėl audros padariniai čia juntami ne tik vairuotojams. Kai kelias užverstas visame ruože, stringa ir vietiniai darbai, ir važiavimas į namus, ir gelbėtojų darbas, nes kiekvienas kamienas pirmiausia turi būti supjaustytas, tik tada galima judėti toliau.
Navickas 15min sakė, kad kelias buvo „tikrai ne vienetai, galim skaičiuot kilometrais“ užverstas medžiais. Tokie žodžiai gerai parodo, kodėl po stipresnės audros žmonės Dzūkijoje pirmiausia žiūri ne į vėją, o į artimiausią miško kelią ir elektros linijas. Pirmas įspūdis gali būti trumpas, bet valymo darbai dažnai užtrunka ilgiau nei pats lietus.
Ugniagesiams lieka ilga naktis
Nuotraukos iš įvykio vietos rodo tamsą, pavargusius gelbėtojus ir pilną kelią šakų bei kamienų. Tokiose situacijose svarbiausia ne spėti, kiek medžių bus išversta, o išvengti dar vienos nelaimės: nestovėti po pavojingais medžiais, nebandyti važiuoti į uždarytą ruožą ir sekti, kada kelias vėl bus saugus.
Dzūkija po tokios audros kurį laiką gyvena ne pagal įprastą ritmą. Vieniems tai reiškia vėluojančią kelionę, kitiems — kelių valymą iki vėlumos, o ugniagesiams — dar vieną naktį, kai miško kelias tampa sudėtingesnis už bet kokį oficialų pranešimą.