Minutė, kuri Druskininkuose kainavo 17,5 tūkst. eurų: sukčius prisistatė banko darbuotoju

Šeštadienio rytą Druskininkuose gyvenanti moteris pakėlė ragelį. Kitame laido gale – ramus, dalykiškas balsas, prisistatęs banko darbuotoju. Pokalbis truko kelias minutes. Kai moteris padėjo ragelį, jos sąskaitoje buvo 17,5 tūkstančio eurų mažiau.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, būtent tokia suma iš moters buvo išviliota apgaule – tai patvirtino ir patys pareigūnai šeštadienį paskelbtame pranešime. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kaip veikia schema, prieš kurią sunkiausia atsilaikyti

Telefoniniai sukčiai Lietuvoje jau seniai peržengė „Sveiki, jūsų anūkas pateko į avariją“ scenarijų. Šiandien jie skambina su išsamia informacija apie jus – žino vardą, pavardę, kartais net paskutines operacijas sąskaitoje. Balsas kitame laido gale skamba profesionaliai. Foninis triukšmas primena tikrą skambučių centrą. O svarbiausia – jie niekada neskuba, leisdami pašnekovui pačiam priimti „teisingą“ sprendimą.

Dažniausiai naudojami du scenarijai: „banko saugumo specialistas“ praneša apie įtartiną operaciją ir prašo „patvirtinti“ duomenis arba pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“; kitas variantas – „policijos pareigūnas“ skambina dėl „tyrimo“ ir prašo bendradarbiauti pervedant lėšas. Abiem atvejais spaudimas auga palaipsniui – nuo mandagaus iki grasinančio blokuoti sąskaitą ar pradėti tyrimą prieš patį skambučio gavėją.

Druskininkų atvejis – dar vienas įrodymas, kad nuo šių schemų nėra apsaugotas niekas. Kurortinis miestas, kuriame gyvena nemažai vyresnio amžiaus žmonių, sukčiams yra patrauklus taikinys: mažesnis gyvenimo tempas, pasitikėjimu grįsta bendruomenė ir retesnis susidūrimas su tokio pobūdžio grėsmėmis.

Pinigai dingo – ar įmanoma juos atgauti

Policijos praktika rodo, kad pervestus pinigus susigrąžinti pavyksta tik nedidelei daliai nukentėjusiųjų. Lėšos dažniausiai per kelias minutes pervedamos per keletą tarpinių sąskaitų, ne kartą konvertuojamos ir galiausiai atsiduria užsienio bankuose ar kriptovaliutų piniginėse, kur jų susekti praktiškai nebeįmanoma.

Alytaus policija kol kas neatskleidė, ar Druskininkų atveju pavyko bent iš dalies įšaldyti pervestas lėšas. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o pareigūnai renka duomenis iš banko, ryšio operatoriaus bei analizuoja pačios nukentėjusiosios parodymus. Svarbu suprasti, kad net ir pradėjus tyrimą tą pačią dieną, pinigų grąžinimo tikimybė mažėja su kiekviena valanda.

Todėl specialistai kartoja elementarią taisyklę: joks bankas, policija ar valstybinė institucija niekada neprašo jūsų pervesti pinigų, atskleisti slaptažodžių ar suvesti kodų telefonu. Jeigu sulaukėte tokio skambučio – padėkite ragelį ir paskambinkite savo bankui oficialiu numeriu.

Ką sako skaičiai

Lietuvos bankų asociacijos 2025 metų apžvalgoje teigiama, kad per metus iš Lietuvos gyventojų telefoniniu sukčiavimu buvo išviliota per 7 milijonus eurų – beveik trečdaliu daugiau nei užpernai. Vidutinė nuostolio suma siekia kelis tūkstančius eurų, tačiau pavienių atvejų, kai žmonės praranda 15–30 tūkstančių, taip pat daugėja.

Dar viena tendencija – sukčiai taikosi ne tik į vyresnio amžiaus žmones. 2025–2026 metų duomenys rodo, kad vis daugiau nukentėjusiųjų yra 30–50 metų amžiaus, išsilavinę, dirbantys asmenys. Profesionaliai parengtas pokalbis ir psichologinio spaudimo technikos veikia nepriklausomai nuo išsilavinimo, o sukčiai nuolat tobulina savo metodus – nuo dirbtinio intelekto balsų klonavimo iki netikrų banko mobiliųjų programėlių.

Ką daryti, jei įtariate, kad jums skambina sukčius

Policijos pareigūnai rekomenduoja tris paprastus žingsnius. Pirma – nedelsiant nutraukti pokalbį, kad ir koks įtikinamas būtų pašnekovas. Antra – paskambinti bankui oficialiu numeriu, kuris nurodytas banko kortelėje ar interneto svetainėje (ne tuo, kurį padiktavo skambinusysis). Trečia – informuoti policiją bendruoju pagalbos telefonu 112, ypač jei jau spėjote perduoti kokią nors informaciją.

Alytaus regione pastaraisiais metais užfiksuota dešimtys panašių incidentų. Pareigūnai reguliariai vykdo prevencines akcijas, lanko senjorų klubus, platina informacinius lankstinukus, tačiau pripažįsta, kad geriausia apsauga – paties žmogaus budrumas. Kiekvieną kartą, kai telefonu jūsų prašo skubių veiksmų su pinigais, verta stabtelėti ir paklausti savęs: ar tikrai bankas skambintų man šeštadienio rytą?

Druskininkų atvejis primena, kad sukčiai nesirenka nei dienos, nei vietos, nei aukos amžiaus. Jie dirba pagal vieną principą – rasti tą akimirką, kai žmogus nespėja pagalvoti. Ir, deja, pernelyg dažnai jiems pavyksta.

Sukčių metodai tampa vis sudėtingesni

Technologijų ekspertai pastebi dar vieną nerimą keliančią tendenciją – dirbtinio intelekto įrankių naudojimą sukčiavimo schemose. Vos kelių sekundžių balso įrašo, paimto iš socialinių tinklų ar telefono pokalbio, pakanka, kad dirbtinis intelektas sugeneruotų įtikinamą žmogaus balso kopiją. Tokiu būdu sukčiai gali paskambinti jūsų artimiesiems, prisistatydami jumis, ir paprašyti skubios finansinės pagalbos.

Lietuvoje kol kas tokių atvejų užfiksuota nedaug, tačiau Alytaus policijos atstovai pripažįsta, kad pasiruošimas šioms grėsmėms jau vyksta. Pareigūnai mokomi atpažinti DI sugeneruotą turinį, o gyventojams rekomenduojama su artimaisiais susitarti dėl „saugaus žodžio“ – frazės, kurią žinotų tik šeimos nariai ir kuri leistų akimirksniu patvirtinti, kad kalbate su tikru žmogumi, o ne su balso kopija.

Kita plintanti schema – netikros investavimo platformos. Žmogus internete randa „investicinį pasiūlymą“, užpildo anketą su savo kontaktiniais duomenimis, ir po kelių dienų sulaukia skambučio iš „konsultanto“. Pokalbio metu jam pasiūloma įdiegti programėlę, skirtą „investicijoms valdyti“ – iš tikrųjų tai nuotolinės prieigos įrankis, leidžiantis sukčiams matyti ir valdyti visus telefone esančius duomenis, įskaitant banko programėles.

Druskininkuose gyvenančiai moteriai šį šeštadienį teko patirti tai, ką specialistai vadina klasikine socialinės inžinerijos ataka – kai technologijos čia atlieka tik pagalbinį vaidmenį, o pagrindinis ginklas yra psichologinis spaudimas. Ir kol sukčiai tobulina savo scenarijus, vienintelė patikima apsauga išlieka ta pati – minutė abejonės prieš paspaudžiant „patvirtinti“.