Nuo ekskursijų iki vadovo posto: Kauno miesto muziejui vadovaus dr. Simonas Jazavita

Dvylika metų tame pačiame muziejuje — nuo ekskursijų vedimo iki administracinių sprendimų Kauno rotušėje. Dabar dr. Simonas Jazavita žengia paskutinį laiptelį ir tampa Kauno miesto muziejaus vadovu. Pats jis šio kelio nevadina karjera — veikiau pažinimo kelione po instituciją, kurią, pasak jo, jis dabar matys iš kitos perspektyvos.

Birželio pradžioje paskelbta, kad po atrankos naujuoju muziejaus vadovu išrinktas dr. S. Jazavita — istorikas, edukatorius, pastaruosius metus dirbęs administracinį darbą Kauno rotušėje. Muziejininkų bendruomenėje šis pasirinkimas nesukėlė nuostabos: Jazavita laikomas žmogumi, kuris muziejų pažįsta iš vidaus, o ne tik iš strateginių dokumentų.

Nuo edukatoriaus iki vadovo — dvylikos metų kelias

Istorija prasidėjo ne vakar. Dr. S. Jazavita į Kauno miesto muziejų atėjo prieš dvylika metų — pradėjo kaip edukatorius, dirbo muziejininku, vedė ekskursijas, skaitė viešas paskaitas, rašė mokslo populiarinimo straipsnius. Jo vardas siejamas su ne viena nauja paroda ir ekspozicija, o publikacijų sąrašas apima temas nuo Kauno tarpukario architektūros iki miesto kasdienybės istorijos.

„Muziejuje teko išmėginti nemažai skirtingų darbų. Dėl to jaučiuosi pats daug ką išbandęs praktiškai ir iš įvairių perspektyvų. Gerai jaučiu pulsą, su kokiomis problemomis susiduria skirtingų sričių muziejaus darbuotojai, kur mūsų stiprybės ir ką dar reikėtų patobulinti“, — sako būsimasis vadovas.

Tai retas atvejis Lietuvos muziejų sektoriuje, kai vadovu tampa žmogus, perėjęs beveik visas institucijos grandis. Dažniau konkursus laimi išoriniai kandidatai su vadybine patirtimi, bet be giluminio ryšio su konkrečia įstaiga. Jazavitos atvejis kitoks — jis yra žmogus, kurį muziejaus darbuotojai pažįsta ne iš gyvenimo aprašymo, o iš bendro darbo.

Vizija: muziejus kaip gyvas pažinimo centras

„Man didelė garbė jau dvylika metų būti Kauno miesto muziejaus dalimi ir stebėti šios bendruomenės augimą. Mano vizijoje muziejus tampa ryškiu mūsų istorija turtingo miesto objektu, o tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams tampa įprasta būtent čia ieškoti atsakymų apie Kauno praeitį, dabartį ir ateitį“, — savo poziciją formuluoja dr. S. Jazavita.

Naujasis vadovas pabrėžia, kad muziejus turi būti ne tik miesto istorijos saugotojas, bet ir gyvas pažinimo centras. O tam reikia ne tik eksponatų — reikia žmonių, kurie nori čia sugrįžti, ir ne vieną kartą.

„Manau, kad muziejus turėtų būti jauki erdvė, kurioje būtų malonu tiek dirbti, tiek lankytis svečiui, o kaunietis čia galėtų užeiti tikrai ne vieną kartą ir vis atrasti kažką naujo, praturtinančio akiratį“, — sako jis.

Tai nėra tik gražūs žodžiai. Lietuvos muziejų lankomumo statistika rodo, kad nuolatiniai vietos lankytojai — ne turistai, o miesto gyventojai — sudaro vis dar mažą procentą bendro muziejų lankytojų srauto. Dauguma žmonių muziejuje apsilanko vieną kartą, mokyklos laikais, ir niekada nebegrįžta. Jazavitos vizija — pakeisti šį įprotį.

Penki padaliniai po vienu stogu

Kauno miesto muziejus šiandien — tai ne vienas pastatas. Jis vienija penkis padalinius, kurių kiekvienas turi savo charakterį ir auditoriją: Kauno rotušė, Kauno pilis, Tautinės muzikos muziejus, Miko ir Kipro Petrauskų namai bei Juozo Gruodžio namai.

Tai platus ir nevienalytis tinklas, reikalaujantis skirtingų kompetencijų. Rotušė — reprezentacinė erdvė, kurioje muziejinė veikla persipina su oficialiais miesto renginiais. Pilis — turistų traukos centras, reikalaujantis ne tik istorinio turinio, bet ir interaktyvių sprendimų. Petrauskų ir Gruodžio namai — kamerinės erdvės, skirtos muzikos paveldui.

Muziejaus ištakos siekia 1882 metus, tačiau dabartine forma jis atkurtas tik 2005 metais — tais pačiais metais, kai Kaunas tapo Europos kultūros sostinės kandidatu. Nuo tada muziejus išgyveno kelis plėtros etapus, tačiau iššūkių vis dar nestinga.

Iššūkiai: matomumas ir konkurencija

Vienas svarbiausių naujojo vadovo tikslų — muziejaus matomumo stiprinimas. „Jaučiu svarbą, kad muziejus būtų matomas kitų Kauno įstaigų kontekste, atspindėtų turtingą mūsų miesto praeitį, dabartį ir ateitį ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams, būtų pastebimas ir visos Lietuvos mastu“, — pažymi dr. S. Jazavita.

Kaunas pastaraisiais metais tapo vienu dinamiškiausių kultūros miestų Lietuvoje. 2022 metų Europos kultūros sostinės titulas paliko ne tik infrastruktūrą, bet ir išaugusius lūkesčius. Kauno miesto muziejui tenka konkuruoti dėl lankytojų dėmesio su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, IX forto muziejumi, Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir keliolika privačių galerijų bei kultūros erdvių, išaugusių ant „Kaunas 2022“ bangos.

Išsiskirti tokioje aplinkoje nėra lengva, tačiau Jazavitos pranašumas — jo pažintis su visais penkiais muziejaus padaliniais iš vidaus. Jis žino, kur slypi neišnaudotos galimybės ir kas veikia geriausiai.

Profesinis iššūkis žmogui, pažįstančiam sistemą

Naujasis vadovas neslepia, kad šios pareigos jam yra ne tik atsakomybė, bet ir galimybė augti. „Man tai įdomus profesinis iššūkis, juolab įstaigoje, kuri man gerai pažįstama, tačiau dabar pažintį tęsime iš kitos perspektyvos. Tai skatina ir patį tobulėti, išmokti kažką naujo, ne tik tose srityse, kuriose patirties jau turiu daugiau“, — sako jis.

Savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pozicija Lietuvoje nėra vien kūrybinis darbas. Tai apima biudžeto planavimą, personalo valdymą, projektinį finansavimą, atskaitomybę steigėjui — Kauno miesto savivaldybei. Iš edukatoriaus tampantis vadovu turės greitai perprasti administracinius procesus, kurių anksčiau tiesiogiai nelietė.

Kauno miesto muziejaus bendruomenė pokyčius vertina santūriai optimistiškai. Vidinis kandidatas, perėjęs visas įstaigos grandis, paprastai sulaukia daugiau darbuotojų palaikymo nei vadovas, atėjęs iš išorės. Kita vertus, perėjimas iš kolegos į vadovo poziciją visada yra subtilus procesas, reikalaujantis naujų santykių ribų nustatymo.

Kas laukia lankytojų

Artimiausiu metu dr. S. Jazavitos laukia ne tik vadovavimo iššūkiai, bet ir konkrečių projektų įgyvendinimas — parodų planavimas, edukacinių programų atnaujinimas, muziejaus padalinių tarpusavio sinergijos stiprinimas.

Kauno rotušė, kaip pagrindinė muziejaus reprezentacinė erdvė, greičiausiai išliks prioritetu. Tačiau kiti padaliniai — ypač Tautinės muzikos muziejus ir Petrauskų namai — taip pat laukia dėmesio. Šios erdvės turi potencialą tapti ne tik turistų, bet ir pačių kauniečių savaitgalio traukos taškais.

Vasaros sezonas Kaune tradiciškai aktyvus — miesto svečių srautas išauga, muziejų lankomumas pasiekia piką. Naujasis vadovas pradeda eiti pareigas pačiu tinkamiausiu metu, kai kiekvienas sprendimas gali būti greitai išbandytas praktiškai — su realiais lankytojais, jų atsiliepimais ir klausimais.